JT ataskaitoje birželį buvo teigiama, kad Gazos Ruože yra didelė bado rizika, beveik visiems iš 2,3 mln. palestiniečių patiriant įvairaus laipsnio badą.
Pirmadienį paskelbtame JT Pasaulio maisto programos (WFP) pareiškime teigiama, kad liepą ir rugpjūtį pavyko pristatyti tik apie pusę iš 24 tūkst. tonų pagalbos maistu, skirtos 1,1 mln. žmonių.
Jame nurodoma, kad jos operacijas „labai apsunkina intensyvėjantis konfliktas, ribotas sienos kirtimo vietų skaičius ir sugadinti keliai“
WFP įspėjo, kad dėl daugybės kraterių ir nuolaužų keliai jau dabar yra sunkiai pravažiuojami, o po kelių mėnesių, kai prasidės žiemos liūtys, jais apskritai nebebus įmanoma važinėti.
Dėl Izraelio puolimo, pradėto po islamistų kovotojų grupuotės „Hamas“ įvykdyto išpuolio spalio 7-ąją ir įsakymo evakuotis iš beveik 84 proc. Gazos Ruožo teritorijos, šimtai tūkstančių žmonių buvo priversti apsigyventi skurdžiose palapinių stovyklose palei pakrantę.
Izraelis kontroliuoja visus Gazos Ruožo sienos perėjimo punktus nuo gegužės, kai užėmė sienos su Egiptu kirtimo punktą Rafache. Egiptas atsisakė atidaryti sienos perėją savo pusėje, kol Gazos Ruožas nebus grąžintas palestiniečių kontrolėn.
Izraelis, patiriantis didelį tarptautinį spaudimą palengvinti humanitarinės pagalbos teikimą Gazos Ruožui, teigia, kad leidžia įvežti neribotą kiekį pagalbos, ir kaltina JT agentūras, kad jos nesugeba jos pristatyti.
JT agentūra palestiniečių pabėgėliams remti, kuri yra pagrindinė humanitarinės pagalbos teikėja Gazos Ruože, taip pat perspėjo apie bado krizę.
Ji teigė, kad dėl pakartotinių įsakymų evakuotis, pakrikusios teisėtvarkos ir sugadintų kelių daugiau kaip 1 mln. žmonių rugpjūtį greičiausiai negavo maisto davinių.
Taip pat apskaičiuota, kad Gazos Ruože žmonės per dieną gauna tik 1–3 litrus geriamojo vandens.
Pasak PSO, pagrindiniams poreikiams patenkinti žmonėms reikia 15 litrų vandens per dieną.
