Skurdi Šiaurės Korėja šiuo metu yra izoliuota labiau nei kada nors anksčiau, nes nuo praeitų metų sausio uždarė savo sienas, mėgindama apsisaugoti nuo koronaviruso pandemijos, prasidėjusios kaimyninėje Kinijoje.
Pchenjanas tvirtina, kad šalyje dar neužfiksuota nė vieno COVID-19 atvejo – kuo ekspertai abejoja – bet už izoliaciją ji moka didžiulę ekonominę kainą. Pekino duomenys rodo, kad Šiaurės Korėjos prekybos su Kinija – pagrindine jos prekybos partnere ir pagalbos teikėja – apimtys pernai susitraukė maždaug 80 procentų.
Birželį valstybinė televizija KCTV pripažino, kad Šiaurės Korėja susiduria su maisto krize. Ši žinia šalyje, kurios žemės ūkio sektorius jau seniai yra smarkiai nustekentas, sukėlė nerimą.
Tą patį mėnesį Šiaurės Korėjos lyderis Kim Jong-unas pareiškė, kad apsirūpinimo maistu padėtis šalyje yra „įtempta“.
Eiliniai šalies gyventojai „kasdien priversti grumtis... dėl galimybės gyventi oriai“, ir blogėjanti humanitarinė padėtis „gali peraugti į krizę“, sakė JT specialusis pranešėjas žmogaus teisių Šiaurės Korėjoje klausimu Tomas Ojea Quintana, pristatydamas savo naujausią ataskaitą.
Pchenjanui taikoma virtinė tarptautinių sankcijų dėl draudžiamų branduolinių ginklų ir balistinių raketų programų, kurios vadovaujant Kim Jong Unui buvo sparčiai plėtojamos.
T.O.Quintana sakė, kad šie suvaržymai turėtų būti sušvelninti, kad šaliai susiduriant su didžiuliu maisto stygiumi būtų apsaugoti labiausiai pažeidžiami gyventojai.
„Labiausiai pažeidžiamiems gyventojams – vaikams ir senoliams – gresia badas“, – kalbėjo jis.
„Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos įvestos sankcijos turėtų būti peržiūrėtos ir iškilus būtinybei sušvelnintos, siekiant palengvinti humanitarinės ir gyvybiškai būtinos pagalbos teikimą“, – sakė T.O.Quintana.
Ši ataskaita paskelbta praėjus trims mėnesiams po to, kai JT Maisto ir žemės ūkio organizacija (FAO) pareiškė, kad Šiaurės Korėja šiemet susiduria su maždaug 860 tūkst. tonų maisto trūkumu ir gali patirti „sunkaus nepritekliaus laikotarpį“.
Pchenjanas pasitraukė iš derybų dėl jo branduolinės programos, įstrigusių po nesėkmingo antro Kim Jong-uno ir tuometinio JAV prezidento Donaldo Trumpo viršūnių susitikimo Hanojuje 2019 metų vasarį. Jis žlugo nesutarus, ko Šiaurės Korėja galėtų atsisakyti mainais į sankcijų sušvelninimą. Pietų Korėjos pastangos atgaivinti dialogą nedavė rezultatų.
Dabartinio JAV prezidento Joe Bideno administracija sako esanti pasirengusi bet kurioje vietoje ir bet kuriuo metu, be jokių išankstinių sąlygų, susitikti su Šiaurės Korėjos pareigūnais tęsti derybų dėl Korėjos pusiasalio denuklearizacijos.
Tačiau šią savaitę Kim Jong-unas apkaltino Vašingtoną dėl įtampos Korėjos pusiasalyje ir tvirtino, kad Šiaurės Korėjos ginklai skirti išimtinai savigynai.
