JT žmogaus teisių biuras pareiškė, kad susirūpinimą kelia vaizdai ir filmuota medžiaga, kurioje matyti, kaip sugriautame Ukrainos Mariupolio mieste filharmonijos salėje statomi metaliniai narvai, skirti karo belaisviams laikyti teismo proceso metu.
„Jei karo belaisviai kaltinami nusikaltimais, jie turi teisę į tinkamą procesą ir teisingo teismo garantijas“, – Ženevoje žurnalistams teigė JT vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuro atstovė spaudai Ravina Shamdasani.
„Joks nuosprendis ar bausmė negali būti jiems paskirta, jei jos nepaskelbia nešališkas ir reguliariai sudarytas teismas“, – kalbėjo ji.
Atstovė sakė, kad pagal tarptautinę teisę asmenys „negali būti traukiami baudžiamojon atsakomybėn vien už dalyvavimą karo veiksmuose arba už teisėtus karo veiksmus ginkluoto konflikto metu“.
Tarptautinė humanitarinė teisė draudžia steigti teismus, skirtus tik karo belaisviams teisti, o sąmoningas teisės į sąžiningą ir teisingą teismo procesą atėmimas iš karo belaisvio prilyginamas karo nusikaltimui, pridūrė ji.
„Jei taip būtų, atsakomybė tektų Rusijos Federacijai“, – kalbėjo JT vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuro atstovė spaudai.
Pasak R.Shamdasani, JT žmogaus teisių komisaro biuras yra sunerimęs, kad karo belaisviai neturi galimybės susiekti su nepriklausomais stebėtojais, todėl kyla pavojus, kad jie bus kankinami siekiant išgauti jų prisipažinimą.
„Be to, nerimą kelia vieši Rusijos pareigūnų ir su ja susijusių ginkluotų grupuočių narių pareiškimai, kuriuose ukrainiečių karo belaisviai vadinami „karo nusikaltėliais“, „naciais“ ir „teroristais“, taip pažeidžiant nekaltumo prezumpciją“, – pridūrė ji.
JT vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuras (OHCHR) ne kartą ragino Maskvą suteikti nepriklausomiems stebėtojams galimybę patekti pas visus asmenis, kuriuos per karą sulaikė Rusija ir su ja susijusios grupuotės.
Tačiau stebėtojams nebuvo leista patekti į jokias Rusijos internuotų karo belaisvių laikymo vietas arba į jos įgaliotinių kontroliuojamas teritorijas, pavyzdžiui, Donecko regione.
OHCHR neturi informacijos, kiek žmonių gali būti teisiama arba kaip gali būti sudarytas tribunolas. Taip pat nežinoma, kas nagrinės bylas, kas bus kaltinamieji ir kokie nusikaltimai bus nagrinėjami.
Rusija didelio masto invaziją į Ukrainą pradėjo vasario 24 dieną.
Ukrainos pietrytinis Mariupolio uostamiestis ilgą laiką buvo apsuptas ir intensyviai apšaudomas, kol pagaliau jį užėmė Rusijos kariai.
Pasak R.Shamdasani, OHCHR buvo suteikta galimybė susipažinti su Ukrainos pradėtais teismo procesais ir ji žino apie šešis asmenis, teisiamus už karo nusikaltimus.
Tačiau biuro nerimą kelia „karo belaisvių iš su Rusija susijusių ginkluotų grupuočių teisimas Ukrainos teismuose, jų teigimu, pagreitinto proceso tvarka“, pridūrė ji.
„Turime pagrindo manyti, kad kai kuriais atvejais karo belaisviai buvo nuteisti tik už dalyvavimą karo veiksmuose“, – sakė R.Shamdasani.
