Po kampanijos, kuriai vadovavo Jungtinės Valstijos, 29 JT Ekonomikos ir socialinių reikalų tarybos (ECOSOC) valstybės narės nubalsavo už Islamo Respublikos pašalinimą iš Jungtinių Tautų moterų padėties komisijos (UNCSW) likusiam 2022–2026 metų kadencijos laikotarpiui.
Aštuonios šalys balsavo prieš, o 16 susilaikė. Tam, kad būtų patvirtintas Jungtinių Valstijų pasiūlytas žingsnis, reikėjo paprastos balsų daugumos.
-
Desperatiškas Irano režimas siautėja – viešai karia protestuotojus
-
Protu nesuvokiama: už dalyvavimą proteste – mirties bausmė Irano futbolininkui
-
RSF: visame pasaulyje įkalintų žurnalistų skaičius yra rekordiškai didelis
-
Nufilmuota migrantų iš Irano išpažintis: kaip iš tiesų elgiasi Lietuvos, o kaip – Baltarusijos pareigūnai
Rezoliucijoje teigiama, kad iš Irano nedelsiant atimama narystė šioje komisijoje.
Tekste teigiama, kad Irano valdžia „nuolat kenkia moterų ir mergaičių žmogaus teisėms, įskaitant teisę į saviraiškos ir nuomonės laisvę, ir vis labiau jas slopina, dažnai naudodama perteklinę jėgą“.
Jame priduriama, kad Irano vyriausybė tai daro „vykdydama politiką, akivaizdžiai prieštaraujančią moterų ir mergaičių žmogaus teisėms“ ir komisijos įgaliojimams, „taip pat naudodama mirtiną jėgą, dėl kurios žūsta taikūs protestuotojai, įskaitant moteris ir mergaites“.
Ši komisija yra pagrindinė pasaulinė tarpvyriausybinė institucija, skirta tik lyčių lygybei ir moterų įgalinimui skatinti.
Oponentai, įskaitant Rusiją ir Kiniją, pažymėjo, kad Iranas buvo išrinktas į šią komisiją ir jo pašalinimas sukurtų pavojingą precedentą“.
Moterų komisijos narius renka JT Ekonomikos ir socialinių reikalų taryba, kurios narius savo ruožtu renka Generalinė Asamblėja.
Nuo rugsėjo 16-osios, kai po sulaikymo mirė jauna Irano kurdė Mahsa Amini, suimta už tai, kad, kaip įtariama, pažeidė griežtą šalies moterų aprangos kodą, Irane vis rengiamos demonstracijos.
Pareigūnai, malšindami, jų nuomone, riaušes, suėmė tūkstančius žmonių, o Irano teismai pranešė, kad dėl protestų jau paskelbė 11 mirties nuosprendžių.
