J.Bidenas COP27 konferencijoje Raudonosios jūros kurorte Šarm aš Šeiche praleis tik kelias valandas, praėjus trims dienoms po JAV kadencijos vidurio rinkimų, kurie sukėlė klausimų apie tai, ką jų rezultatai gali reikšti JAV klimato politikai.
Šiais metais JAV, esančių antroje vietoje pagal išmetamų teršalų kiekį pasaulyje, klimato politikai buvo suteiktas didelis postūmis, kai Kongresas priėmė svarbų išlaidų įstatymą – Infliacijos mažinimo aktą, kuriame švarios energijos ir klimato iniciatyvoms numatyta skirti 369 mlrd. dolerių (359 mlrd. eurų).
„Gyvename lemiamą dešimtmetį, per kurį turime galimybę įrodyti savo vertę ir pasistūmėti pasaulinėje kovoje su klimato kaita“, – socialiniame tinkle „Twitter“ teigė J.Bidenas.
Nauji tyrimai rodo, kaip nelengva bus pasiekti tikslą apriboti pasaulinį atšilimą iki 1,5 laipsnio Celsijaus, palyginti su ikipramoninio laikotarpio lygiu, ir iki 2030 metų sumažinti išmetamųjų teršalų kiekį beveik perpus.
Penktadienį žurnale „Earth System Science Data“ paskelbtame naujame tyrime nustatyta, kad iškastinio kuro išmetamo CO2 kiekis 2022 metais padidės vienu procentu ir pasieks visų laikų rekordą.
COP27 susitikime vyravo raginimai turtingiesiems teršėjams nustoti delsti ir padėti besivystančioms šalims paversti savo ekonomiką žalia bei pasirengti būsimiems padariniams, taip pat siūlymai suteikti finansinę pagalbą jau padarytai katastrofiškai žalai atlyginti.
Klimato kaitos skeptikai respublikonai
„Pasauliui reikia, kad JAV taptų kovos už klimato teisingumą lydere“, – naujienų agentūrai AFP sakė garsi Ugandos klimato aktyvistė Vanessa Nakate, 25 metų UNICEF geros valios ambasadorė.
Vokietijos klimato pasiuntinė Jennifer Morgan žurnalistams sakė, kad J.Bideno dalyvavimas COP27 konferencijoje yra „labai geras ženklas“, kuris užtikrina kitas šalis, kad „Jungtinės Valstijos aukščiausiu lygmeniu į šį klausimą žiūri nepaprastai rimtai“.
Baltųjų rūmų patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jake'as Sullivanas sakė, kad J.Bidenas „pabrėš, kad reikia žengti toliau, greičiau, padėti pažeidžiamiausioms bendruomenėms stiprinti savo atsparumą“ ir paskatinti didžiąsias ekonomikas „dramatiškai“ sumažinti išmetamų teršalų kiekį.
Šią savaitę JAV klimato pasiuntinys Johnas Kerry pristatė viešojo ir privačiojo sektorių partnerystę, kuria siekiama remti perėjimą prie atsinaujinančiosios energijos besivystančiose šalyse ir kuri grindžiama anglies dioksido kreditų sistema.
Tačiau šį planą griežtai kritikuoja aktyvistai, atsargiai žiūrintys į tai, kad įmonės juos naudoja savo išmetamam anglies dioksido kiekiui „kompensuoti“.
Penktadienį Baltieji rūmai paskelbė planus pradėti reikalauti, kad federaliniai rangovai užsibrėžtų tikslus mažinti išmetamų teršalų kiekį pagal Paryžiaus susitarimą.
Juo taip pat siekiama dėti daugiau pastangų, kad būtų sumažintas išmetamo metano, kuris labai prisideda prie pasaulinio atšilimo, kiekis, taikant „reagavimo į didžiuosius teršėjus programą“, pagal kurią įmonės būtų įpareigotos imtis veiksmų, kai apie nuotėkius praneša „patikimos“ trečiosios šalys.
J.Bidenas taip pat pažadėjo įnešti 11,4 mlrd. dolerių (11,1 mlrd. eurų) į 100 mlrd. dolerių (97 mlrd. eurų) per metus programą, pagal kurią turtingosios šalys padės besivystančioms šalims pereiti prie atsinaujinančiosios energijos ir didinti atsparumą klimato kaitai.
Tačiau demokratams gali pritrūkti laiko tai padaryti, po šią savaitę įvykusių kadencijos vidurio rinkimų Atstovų Rūmų kontrolei nuo sausio mėnesio turbūt pereisiant respublikonams.
„Mes reikalausime, kad asignavimai būtų priimti“, – AFP sakė JAV įstatymų leidėja Kathy Castor, pirmininkaujanti Atstovų Rūmų klimato krizės komitetui.
„Nuostoliai ir žala“
Besivystančios šalys atsisuks į JAV, prašydamos paramos steigiant „nuostolių ir žalos“ fondą, iš kurio turtingosios teršėjos kompensuotų joms dėl klimato kaitos sukeltų nelaimių patirtus nuostolius.
Vašingtonas anksčiau priešinosi šiai idėjai, bet sutiko ją aptarti COP27.
Kelionės metu J.Bidenas taip pat susitiko su Egipto prezidentu Abdel Fattahu al Sisi. Su juo turėjo būti aptarta žmogaus teisių padėtis šalyje, kurioje įkalinto disidento Alaa Abdel Fattaho bylą anksčiau šią savaitę iškėlė kiti lyderiai.
Prieš jo kelionę Baltieji rūmai išreiškė „gilų susirūpinimą“ dėl sausą bado streiką paskelbusio Jungtinės Karalystės pilietybę turinčio egiptiečio aktyvisto.
Po COP27 konferencijos J.Bidenas savaitgalį vyks į Pietryčių Azijos valstybių asociacijos (ASEAN) viršūnių susitikimą Kambodžoje, o po to keliaus į Indoneziją dalyvauti Didžiojo dvidešimtuko G-20 susitikime.
Pekinui nutraukus derybas su Vašingtonu dėl klimato kaitos po JAV Atstovų Rūmų pirmininkės Nancy Pelosi vizito Taivane rugpjūčio mėnesį, J.Bidenas gali turėti progą atnaujinti bendradarbiavimą su Kinija, kai G-20 renginyje susitiks su prezidentu Xi Jinpingu.
