Šeši JT specialieji pranešėjai išreiškė susirūpinimą dėl pranešimų, kad vadinamosios profesinio mokymo ir darbo jėgos perkėlimo programos naudojamos kaip pretekstas pakenkti tibetiečių religiniam, lingvistiniam ir kultūriniam identitetui bei stebėti ir indoktrinuoti tibetiečius.
„Pranešama, kad nuo 2015 metų šimtai tūkstančių tibetiečių buvo „perkelti“ iš tradicinio gyvenimo kaime į žemos kvalifikacijos ir mažai apmokamą darbą pagal programą, kuri apibūdinama kaip savanoriška, tačiau praktiškai jų dalyvavimas, kaip pranešama, buvo priverstinis“, – sakė ekspertai.
Jų teigimu, darbo jėgos perkėlimo programą vykdo profesinio mokymo centrų tinklas, „kuriuose mažiau dėmesio skiriama profesinių įgūdžių ugdymui, o daugiau – kultūrinei ir politinei indoktrinacijai militarizuotoje aplinkoje“.
Jie nustatė, kad programoje dalyvavusiems tibetiečiams buvo neleidžiama vartoti tibetiečių kalbą ir išreikšti savo religinės tapatybės.
Pareiškimą pasirašė specialieji pranešėjai šiuolaikinės vergovės, prekybos žmonėmis, šiuolaikinio rasizmo, kultūrinių teisių, mažumų klausimų ir teisės į vystymąsi klausimais.
Specialiuosius pranešėjus įgalioja JT Žmogaus teisių taryba, tačiau jie už savo veiklą negauna atlygio ir yra nepriklausomi ekspertai, kurie nekalba JT vardu.
Sutikimo klausimas
„Tibetiečiai atitraukiami nuo tvarių pragyvenimo šaltinių, kuriuose jie tradiciškai turėjo lyginamąjį pranašumą, pavyzdžiui, vilnos ir pieno produktų gamybos, ir pereina prie mažai apmokamo, žemos kvalifikacijos darbo gamyboje ir statybose, – sakė ekspertai. – Tibetiečiai tiesiai iš mokymo centrų perkeliami į naujas darbo vietas, todėl neaišku, ar jie sutinka dirbti šį naują darbą. Nėra jokios priežiūros, kuri leistų nustatyti, ar darbo sąlygos yra priverstinis darbas.“
Ekspertai paragino Pekiną paaiškinti, kaip tibetiečiai gali atsisakyti dalyvauti programose, ir stebėti jų darbo sąlygas naujose darbo vietose.
Šimtmečiais Tibetas buvo tai nepriklausomas, tai kontroliuojamas Kinijos, kuri teigia 1951 metais „taikiai išlaisvinusi“ atšiaurią plynaukštę ir iki tol neišsivysčiusiame regione įdiegusi infrastruktūrą ir švietimą.
Tačiau daugelis tremtyje gyvenančių tibetiečių kaltina valdančiąją Kinijos komunistų partiją represijomis, kankinimais ir jų kultūros naikinimu.
Vasario mėnesį trys JT ekspertai teigė, kad maždaug milijonas tibetiečių vaikų buvo atskirti nuo savo šeimų ir priverstinai asimiliuoti Kinijos internatinėse mokyklose.
Specialieji pranešėjai išreiškė susirūpinimą dėl Kinijos vyriausybės politikos, kuria siekiama asimiliuoti tibetiečius kultūriniu, religiniu ir kalbiniu požiūriu per mokyklų sistemą.
