Nuo 2010 metų valdantis V.Orbanas visuomeninę žiniasklaidą pavertė propagandos organais, o jo sąjungininkai superka privačias žiniasklaidos priemones.
„Matau deformuotą žiniasklaidos aplinką Vengrijoje, kur keliami klausimai dėl žiniasklaidos kiekybės, nepriklausomumo ir įvairovės“, – sakė JT specialioji pranešėja nuomonės laisvės ir saviraiškos laisvės skatinimo ir gynimo klausimais Irene Khan.
„Todėl svarbu užtikrinti, kad dėl rinkimų reportažai būtų rengiami sąžiningai, kad visi kandidatai turėtų sąžiningas ir vienodas galimybes, kad valstybės remiama visuomeninė tarnyba nešališkai vertintų skirtingas partijas ir kandidatus“, – spaudos konferencijoje sakė I.Khan.
Nacionalistas V.Orbanas ir jo valdančioji partija „Fidesz“ per kitų metų balandžio rinkimus varžysis su opozicijos aljansu, o apklausos šiuo metu rodo, kad kova bus labai atkakli.
Pastaraisiais metais daug nepriklausomų leidinių užsidarė ar buvo nupirkti vyriausybės šalininkų ir užėmė V. Orbanui palankią poziciją, gaudami pelningų valstybinių reklamos užsakymų.
Žiniasklaidos įstatymais, politika ir nusistovėjusia tvarka Vengrijoje „naudojamasi siekiant sukurti... tikrovę, prieštaraujančią tarptautinėms teisėms ir standartams“, sakė JT Žmogaus teisių tarybos paskirta nepriklausoma ekspertė I.Khan, anksčiau vadovavusi tarptautinei žmogaus teisių organizacijai „Amnesty International“.
„Dėl to rinkėjams sunku laisvai dalyvauti debatuose, kurie būtini demokratiniams, sąžiningiems ir atviriems rinkimams“, – pažymėjo I.Khan.
Vienpusišką žiniasklaidą ir suvaržytas galimybes gauti informaciją Vengrijoje Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) rinkimų stebėtojai minėjo kaip „nepalankaus klimato“, padėjusio V.Orbanui 2018 metais laimėti trečią kadenciją iš eilės, dalį.
Nuo 2018-ųjų „situacija pablogėjo“, sakė I.Khan ir pabrėžė, kad reikia tarptautinių stebėtojų „didesnio dėmesio ir veiksmų“.
