Sprendimas priimtas 93 šalims balsavus „už“, 24 – „prieš“, ir dar 58 susilaikius.
Ukraina ketvirtadienį pareiškė esanti „dėkinga“ už sprendimą suspenduoti Rusijos narystę JT Žmogaus teisių taryboje, sakydama, kad „karo nusikaltėliams“ neturėtų būti atstovaujama šioje institucijoje.
„Karo nusikaltėliams nėra vietos žmogaus teises ginančiose JT organizacijose, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba. – Dėkoju visoms valstybėms narėms, kurios palaikė atitinkamą JTGA (Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos) rezoliuciją ir užėmė teisingą poziciją istorijoje.“
Jungtinės Valstijos ir Jungtinė Karalystė pirmadienį paskelbė, kad planuoja siekti Rusijos narystės JT Žmogaus teisių taryboje sustabdymo, iškilus įrodymams, kad rusų pajėgos Ukrainos Bučos miestelyje vykdė masines egzekucijas.
„Dėl vaizdų iš Bučos ir nuniokojimo visoje Ukrainoje dabar turime savo žodžius paremti veiksmais“, – socialiniame tinkle „Twitter“ sakė JAV ambasadorė Linda Thomas-Greenfield.
„Negalime leisti toliau dalyvauti [Taryboje] šaliai narei, griaunančiai visus mums brangius principus, – sakė ji. – Rusija neturėtų turėti įtakingos pozicijos šioje institucijoje, o mes neturėtume leisti Rusijai savo vieta Taryboje naudotis kaip propagandos įrankiu ir sakyti, kad jie... rūpinasi žmogaus teisėmis.“
„Atsižvelgus į svarius karo nusikaltimų įrodymus, įskaitant pranešimus apie masines kapavietes ir baisias skerdynes Bučoje, Rusija negali likti JT Žmogaus teisių tarybos nare. Rusijos narystė turi būti sustabdyta“, – sakė JK užsienio reikalų sekretorė Liz Truss.
Nepriklausomi tarptautiniai žurnalistai savaitgalį iš Rusijos kariuomenės atkovotame Bučos miestelyje netoli Kyjivo matė lavonų civiliais drabužiais. Kai kurie šių nužudytų žmonių buvo surištomis rankomis.
JT vyriausioji žmogaus teisių komisarė Michelle Bachelet sakė, kad vaizdai iš Bučos kelia „rimtų klausimų apie galimus karo nusikaltimus“.
Maskva neigia savo atsakomybę, teigdama, kad šie vaizdai yra suklastoti arba kad žmonės žuvo, kuomet rusų kariuomenė jau buvo išvesta.
Tačiau kovo viduryje (prieš Rusijos pasitraukimą) padarytose ir neseniai paskelbtose bendrovės „Maxar Technologies“ palydovinėse nuotraukose matyti, kad dalis lavonų guli tose pačiose vietose, kur palaikus vėliau rado Ukrainos kariškiai ir pamatė žurnalistai.