JT: JAV perka didelę Ukrainos grūdų siuntą badaujantiems regionams

Jungtinės Valstijos per kelias ateinančias savaites iš Ukrainos ketina nupirkti apie 150 tonų grūdų, skirtų būsimai maisto pagalbos siuntai iš uostų, kurie nebėra blokuojami dėl karo, naujienų agentūrai „The Associated Press“ sakė Jungtinių Tautų Pasaulio maisto programos (WFP) vadovas.
Antonio Guterresas
Antonio Guterresas / „Scanpix“/AP nuotr.

Galutinė grūdų paskirties vieta dar nepatvirtinta, diskusijos tęsiasi, sakė Davidas Beasley. Tačiau numatoma grūdų siunta dydžiu bus daugiau nei šešis kartus didesnė už tą, kurią pirmasis WFP užsakytas laivas iš Ukrainos šiuo metu gabena į Afrikos Kyšulį, kur žmonėms gresia badas. Tai bus viena iš kelių siuntų, kurias yra numačiusi su badu kovojanti Jungtinių Tautų agentūra.

D.Beasley penktadienį kalbėjo šiaurinėje Kenijos dalyje, kurią kamuoja sausra, alinanti visą Afrikos Kyšulio regioną.

„Manau, kad yra didelė tikimybė, jog artimiausiomis savaitėmis bus paskelbtas badas, – sakė D.Beasley.

Padėtį Afrikos Kyšulyje jis pavadino „tikra audra po audros ir cunamiu po cunamio“, nes sausros nualintame regione dar išaugo maisto ir degalų kainos, kurias iš dalies lėmė karas Ukrainoje.

Labai lauktas pirmosios pagalbos laivas iš Ukrainos gabena 23 tūkst. tonų grūdų, kurių pakaktų mėnesį išmaitinti 1,5 mln. žmonių, sakė D.Beasley. Tikimasi, kad laivas prisišvartuos Džibutyje rugpjūčio 26 arba 27 dieną, o kviečiai sausuma bus gabenami į šiaurinę Etiopiją, kur milijonai žmonių kenčia ne tik dėl sausros, bet ir kruvino konflikto.

Iš visų grudų, kuriuos pernai WFP įsigijo 130 mln. badaujančių žmonių pamaitinti, pusė atkeliavo iš Ukrainos. Praėjusį mėnesį Rusija ir Ukraina pasirašė susitarimus su Jungtinėmis Tautomis ir Turkijos vyriausybe, numatančius galimybę pirmą kartą nuo Rusijos invazijos vasario mėnesį eksportuoti ukrainietiškus grūdus.

Tačiau lėtas Ukrainos uostų atidarymas ir atsargus krovininių laivų judėjimas per užminuotą Juodąją jūrą neišspręs pasaulinės aprūpinimo maistu krizės, sakė D.Beasley. Jis įspėjo, kad turtingesnės šalys turi padaryti kur kas daugiau, kad grūdai ir kita pagalba pasiektų labiausiai badaujančius pasaulio regionus, ir jas įvardino.

„Dabar, kai pelnas iš naftos yra toks didelis – rekordinis, siekiantis milijardus dolerių kiekvieną savaitę – Persijos įlankos valstybės turi padėti, turi imtis veiksmų ir padaryti tai dabar, – sakė D.Beasley. – Ypač dėl to, kad čia yra jų kaimynai, jų broliai, jų šeima.“

Jis tvirtino, kad Pasaulinė maisto programa galėtų išgelbėti „milijonus gyvybių“, jei tik vienos dienos pajamas už Persijos įlankos šalių parduotą naftą.

Kinija taip pat turi padėti, teigė D.Beasley.

„Kinija yra antra pagal dydį pasaulio ekonomika, o mes iš jos gauname labai mažai“, – pridūrė jis.

Nepaisant to, kad iš Ukrainos išvežami grūdai ir didėja viltis, kad pasaulinės rinkos pradės stabilizuotis, labiausiai pažeidžiamų pasaulio žmonių laukia ilgas ir sunkus atsigavimas, sakė WFP vadovas.

„Net jei ši sausra baigsis, apie pasaulinę maisto krizę kalbėsime mažiausiai dar 12 mėnesių“, – sakė D.Beasley.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pasisemti ilgaamžiškumo – į SPA VILNIUS
Akiratyje – žiniasklaida: ką veiks žurnalistai, kai tekstus rašys „Chat GPT“?
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų