Dubajui skendint rudame smoge, praėjo dvi COP28 konferencijos dienos, kupinos skambios retorikos ir lyderių raginimų vienytis sprendžiant sveikatos problemas, tokias kaip mažiausiai 7 mln. žmonių mirtys per metus pasaulyje dėl oro užterštumo bei choleros ir maliarijos plitimas, pasauliniam atšilimui apvertus orų sistemas.
Pasaulio sveikatos organizacijos generalinis direktorius Tedrosas Adhanomas Ghebreyesusas (Tedrosas Adhanomas Gebrejesusas) teigė, kad yra pats laikas JT klimato kaitos konferencijai per 28-tą susitikimą surengti pirmąją sveikatai skirtą dieną, nes pasaulinio atšilimo sveikatai keliamos grėsmės yra „neatidėliotinos ir esamos“.
„Nors klimato krizė yra sveikatos krizė, gerokai pavėluota, kad 27-oji konferencija praėjo be rimtų diskusijų sveikatos tema, – jis sakė. – Nėra abejonių, kad sveikata yra viena iš priežasčių, labiausiai verčiančių imtis priemonių dėl klimato.“
Po dvi dienas trukusių dešimčių prezidentų, ministrų pirmininkų, karališkųjų šeimų atstovų ir aukščiausių lyderių kalbų dalyviai taip pat aptarė kitas devynias dienas vyksiančias sudėtingas derybas siekiant susitarti dėl būdų sustabdyti klimato atšilimą iki 1,5 laipsnio Celsijaus palyginti su priešindustriniais laikais.
Šeštadienio renginiai baigėsi COP28 pirmininkaujantiems JAE pranešus, kad 50 naftos ir gamtinių dujų bendrovių sutarė iki 2030 metų pasiekti artimą nuliui metano emisiją ir baigti rutininį deginimą. Jos taip pat įsipareigojo nulinę emisiją pasiekti iki 2050-ųjų.
JT generalinis sekretorius Antonio Guterresas (Antoniju Guterešas) sakė, kad „duoti pažadai aiškiai netenkina to, ko reikalaujama“.
Komentaruose sekmadienį A. Guterresas metano emisijos sumažinimus pavadino „žingsniu teisinga kryptimi“.
Bet jis kritikavo, kad į nulinės emisijos įsipareigojimą neįtrauktos iškastinio kuro – jo naudojimas susijęs su didžiąja dalimi pramonės šiltnamio efektą sukeliančių dujų – emisijomis ir teigė, kad iš pranešimo neaišku, kaip bendrovės ketina pasiekti savo tikslus.
„Žaliajam smegenų plovimui“ neturi būti vietos“, – sakė jis.
Naftos, dujų ir anglies deginimo sukeltas oro temperatūros kilimas paaštrina gamtos stichines nelaimes, tokias kaip potvyniai, karščio bangos ir sausros, ir privertė daug žmonių migruoti į vėsesnes zonas. Visa tai – šalia neigiamo poveikio žmonių sveikatai.
Jungtinių Valstijų klimato pasiuntinys Johnas Kerry (Džonas Keris) teigė, jog jis yra priblokštas, kad taip ilgai užtruko į klimato diskusijas tarp esminių temų įtraukti sveikatos klausimus.
„Mūsų kūnai yra ekosistemos ir pasaulis yra ekosistema, – sakė J. Kerry. – Jei jūs užnuodijate mūsų žemę, užnuodijate mūsų vandenį, užnuodijate mūsų orą, jūs užnuodijate mūsų kūnus.“
JAV atstovas sakė, kad jo dukra Vanessa (Vanesa), dirbanti su PSO vadovu, „dažnai kartoja, kad progresą valdant klimato krizę reikia skaičiuoti ne išvengtais laipsniais, o išgelbėtomis gyvybėmis“.
Maždaug 120 šalių paskelbta COP28 deklaracija pabrėžė ryšį tarp sveikatos ir klimato kaitos. Joje neminimas planetą šildančio iškastinio kuro atsisakymas, bet įsipareigojama remti pastangas pažaboti sveikatos sektoriaus keliamą taršą. Remiantis PSO vadovu, šis sektorius yra atsakingas už 5 proc. pasaulinės emisijos.
Už kovą su klimato kaita atsakingas PSO pareigūnas Diarmidas Campbellas-Lendrumas (Diarmidas Kempbelas-Lendrumas) sakė, kad vien tik karštis turi neigiamos įtakos žmogaus kūnui ir nulėmė didesnį infekcinių ligų plitimą.
„Mums nereikia, kad klimato kaita būtų įrašyta mirties liudijime, kad būtume tikri, jog klimato kaita sukelia mirtis“, – sakė D. Campbellas-Lendrumas.
Didžiausias naftos turtingų JAE miestas Dubajus dažnai susiduria su didesniu oro taršos lygiu nei kitos pasaulio vietos dėl savo geografinės padėties – ir smogas yra dažnas.
Miestas yra įsikūręs Persijos įlankos pakrantėje, bet tolyn nuo jos prasideda Rub al Chalio dykuma, užimanti trečdalį Arabijos pusiasalio.
Miesto augimas lėmė sparčią statybų, pramoninių zonų plėtros bei automobilių keliamą taršą, kurią dar sustiprina dykumos vėjų atnešamas smėlis ir kietosios dalelės. Dubajuje dabar gyvena maždaug 3,5 mln. žmonių, o prieš 50 metų ši skaičius siekė 183 tūkstančius. Skaičiavimai rodo, kad dar milijonas kasdien atvyksta į miestą dirbti.
Dubajaus vyriausybė aplinkai skirtoje interneto svetainėje oro kokybės indeksą sekmadienį įvertino kaip gerą. Šveicarijoje įsikūrusi oro kokybės matavimo prietaisus parduodanti technologijų įmonė „IQAir“ Dubajų sekmadienio popietę vietos laiku įvertino kaip 18-tą blogiausią pagal oro kokybę miestą pasaulyje.
Puslapyje nurodytas aukštas dviejų rūšių kietųjų dalelių kiekis ore ir rekomenduojama pažeidžiamoms grupėms dėvėti kaukę bei sumažinti aktyvią veiklą lauke.
