Metinėje JT humanitarinės padėties pasaulyje apžvalgoje nurodoma, kad kitais metais 339 mln. žmonių visame pasaulyje reikės kokios nors skubios pagalbos. Skaičius yra net 65 milijonais didesnis nei prieš metus.
„Tai fenomenalus skaičius, kartu ir slegiantis“, – žurnalistams Ženevoje sakė JT humanitarinės pagalbos vadovas Martinas Griffithsas. Pasak jo, tai reiškia, jog „kitais metais bus vykdoma didžiausia humanitarinė programa“, kokią tik yra matęs pasaulis.
Jei visi žmonės, kuriems reikia skubios pagalbos, sudarytų vienos šalies populiaciją, tai būtų trečia pagal gyventojų skaičių pasaulio valstybė po Kinijos ir Indijos, sakė jis.
Remiantis naujausiomis prognozėmis, 2023 metais pagalbos prireiks vienam iš 23 žmonių. 2015 metais jos reikėjo vienam iš 95 žmonių.
Kitais metais pasaulyje tikriausiai tęsis tokie ekstremalūs reiškiniai ir jų padariniai kaip šiemet, tad, M.Griffithso žodžiais, humanitariniai poreikiai yra „šokiruojamai dideli“.
„Mirtinos sausros ir potvyniai niokoja bendruomenes nuo Pakistano iki Somalio pusiasalio“, – sakė jis ir taip pat atkreipė dėmesį į karą Ukrainoje, „dalį Europos pavertusį mūšio lauku“.
Rekordai
Metiniame JT agentūrų ir kitų humanitarinių organizacijų kreipimesi teigiama, kad teikiant pagalbą 230 mln. pažeidžiamiausių žmonių 68 šalyse prireiks rekordinės 51,5 mlrd. JAV dolerių (49,4 mlrd. eurų) sumos.
Tai ryškus pokytis palyginti su 2022 metais, kuomet buvo prašoma 41 mlrd. JAV dolerių (39,3 mlrd. eurų). Nors per metus ši suma buvo padidinta iki maždaug 50 mlrd. JAV dolerių (48 mlrd. eurų), pavyko gauti mažiau nei pusę prašytų lėšų.
Ataskaitoje pateikiamas liūdnas augančių poreikių vaizdas dėl įvairių konfliktų, didėjančio nestabilumo ir gilėjančios klimato krizės.
JT įspėjo, kad dėl įvairių krizių pasaulis jau susidūrė su „didžiausia pasauline maisto krize per šiuolaikinę istoriją“.
Organizacija nurodė, kad iki šių metų pabaigos mažiausiai 222 mln. žmonių 53 šalyse turėtų susidurti su itin dideliu maisto stygiumi, o 45 milijonams iš jų gresia badas.
Sparčiai daugėja ir praradusiųjų namus – šiemet pirmą kartą pabėgėlių, prieglobsčio prašytojų arba savo pačių šalyse kitur persikėlusių asmenų skaičius viršijo 100 milijonų. Tai daugiau nei vienas procentas visų planetos gyventojų.
