Ryšių nutraukimas „apsunkins (armijos) galimybes be priežiūros vykdyti karines operacijas ir sumažins žmogaus teisių pažeidimų skaičių“, sakė JT faktų nustatymo misijos pirmininkas Marzuki Darusmanas prieš ataskaitos pristatymą Džakartoje.
Praėjusiais metais tyrėjų grupė paragino patraukti Mianmaro aukšto rango generolus baudžiamojon atsakomybėn už genocidą dėl 2017 metų kampanijos prieš musulmonus rohinjus, privertusios maždaug 740 tūkst. šios mažumos narių pabėgti į kaimyninį Bangladešą.
Be didelių vietos bendrovių, kariuomenė turi bendras įmones su mažiausiai 15 užsienio firmų, rašoma JT ataskaitoje. Dar 44 firmas su Mianmaro kariuomene sieja tam tikri komerciniai ryšiai, priduriama dokumente.
„Šie skaičiai tėra ledkalnio viršūnė“, – sakė tyrėjas Christopheris Sidoti.
Du pagrindiniai kariuomenei priklausantys konglomeratai – „Myanmar Economic Holdings Limited“ (MEHL) ir „Myanmar Economic Corporation“ (MEC), taip pat daugybė dukterinių įmonių bei „saviškių bendrovių“ turi interesų visuose sektoriuose, pradedant nefrito bei rubinų kasyba ir baigiant nekilnojamuoju turtu bei turizmu.
Kariuomenė taip pat kontroliuoja du bankus.
Tačiau bendrovės viešai neskelbia savo finansinių rezultatų.
Anot JT tyrėjų, kariuomenės „verslo imperija“ leidžia jai išvengti atskaitomybės ir priežiūros.
111 puslapių ataskaitoje taip pat detaliai aprašoma, kaip dešimtys privačių bendrovių skyrė daugiau nei 10 mln. JAV dolerių (9 mnl. eurų) kariuomenei, šiai vykdant operacijas prieš rohinjus.
Vėliau šios bendrovės prisidėjo prie plėtros projektų finansavimo, padėdamos kariuomenei „likviduoti rohinjų priklausymo Mianmaro visuomenei įrodymus“.
Ch.Sidoti sakė, kad jį šokiravo faktas, kad tiek daug firmų skyrė lėšų.
„Čia tikrai nebuvo situacija, kai įmonės nežinojo, kas vyksta. Jos žinojo“, – pažymėjo jis.
Ataskaitoje reikalaujama atlikti tyrimus dėl šių bendrovių ir visiškai uždrausti parduoti ginklų Mianmarui.
„Užsienio vyriausybės ir bendrovės, susijusios su kariuomenei priklausančiais konglomeratais, nebegali teisintis nežinojimu“, – sakė tarptautinės nevyriausybinės organizacijos „Global Witness“ vadovas Paulas Donowitzas.
Mianmaro kariuomenės atstovas spaudai atsisakė komentuoti ataskaitą.
Ši ataskaita pristatoma Jungtinėms Valstijoms praėjusį mėnesį uždraudus įvažiuoti į šalį Mianmaro kariuomenės vadui. Tai griežčiausia Mianmaro kariškių atžvilgiu Vakarų valstybės paskelbta baudžiamoji priemonė nuo rohinjų krizės pradžios.
Kariuomenė toliau išlaiko politinę įtaką, nors 2011-aisiais šalis pradėjo perėjimą prie demokratinio valdymo.
Kariškiai tebekontroliuoja ketvirtadalį parlamento ir tris svarbias ministerijas, tarp jų gynybos.
