2022-ųjų rugsėjį Irane mirus dėl esą pažeisto islamiško moterų aprangos kodo „dorovės policijos“ sulaikytai 22 metų Mahsai Amini, šalį sukrėtė didžiulės demonstracijos.
Pyktis dėl šios Irano kurdės mirties sukėlė savaites trukusius, tabu laužiusius protestus, kai moterys nusirišdavo privalomas skaras, mesdamos atvirą iššūkį Islamo Respublikos valdymo sistemai ir, tuo pačiu, aukščiausiajam lyderiui ajatolai Ali Khamenei (Ali Chamenėjui).
JT Žmogaus teisių taryba 2022 metų lapkritį surengė specialią sesiją dėl šios padėties ir nubalsavo už aukšto rango tyrimą dėl kruvino susidorojimo.
Savo pirmoje ataskaitoje nepriklausoma tarptautinė faktų nustatymo misija nurodė, kad daugelis Irane padarytų pažeidimų „prilygsta nusikaltimams žmoniškumui, konkrečiai, žudymui, įkalinimui, kankinimui, žaginimui ir kitoms lytinio smurto formoms, persekiojimui, prievartiniam dingimui ir kitiems nežmoniškiems aktams“.
Tokių nusikaltimų vykdymas sąlygomis, kai neužtikrinamos pagrindinės aukų teisės ir siekiama diskriminuoti, „verčia misiją padaryti išvadą, kad buvo įvykdytas persekiojimo lyties pagrindu nusikaltimas žmoniškumui“, sakoma ataskaitoje.
Misiją vykdė trys nariai: vadovė Sara Hossain (Sara Hosain) iš Bangladešo, Shaheen Sardar Ali (Šahin Sardar Ali) iš Pakistano ir Viviana Krsticevic (Viviana Krstisevik) iš Argentinos.
„Šie veiksmai yra dalis plačios ir sistemingos atakos, nukreiptos prieš civilius gyventojus Irane, konkrečiai, prieš moteris, mergaites, berniukus ir vyrus, reikalavusius laisvės, lygybės, orumo ir atskaitomybės“, – sakoma S. Hossain pareiškime.
„Raginame vyriausybę tuojau pat sustabdyti represijas prieš tuos, kas dalyvavo taikiuose protestuose, ypač [prieš] moteris ir mergaites“, – sakė S. Hossain.