Remiantis nauja JT misijos Afganistane (UNAMA) ataskaita, nuo 2021 metų rugpjūčio viduryje įvykusio perversmo iki gegužės pabaigos šalyje žuvo 3 774 civiliai gyventojai, įskaitant 1 095 žmones, nužudytus per smurtinius išpuolius.
Tik 2020 metais žuvo 8 820 civilių gyventojų, įskaitant 3 035 nužudytuosius, rodo ankstesnė JT ataskaita.
Talibanas užėmė šalį 2021 metų rugpjūtį, kai Jungtinių Valstijų ir NATO pajėgos po du dešimtmečius trukusio karo buvo besitraukiančios iš Afganistano.
Remiantis JT ataskaita, trys ketvirtadaliai išpuolių, įvykdytų Talibanui užgrobus valdžią, buvo įvykdyti naudojant savadarbius sprogstamuosius užtaisus judriose vietovėse, įskaitant maldos vietas, mokyklas ir turgavietes. Tarp žuvusiųjų – 92 moterys ir 287 vaikai.
Po ataskaitos paskelbtame pranešime spaudai teigiama, kad, palyginti su trejų metų laikotarpiu iki Talibano įsigalėjimo, gerokai padaugėjo civilių, nukentėjusių nuo savadarbių sprogstamųjų užtaisų išpuolių maldos vietose, daugiausia priklausančiose musulmonų šiitų mažumai.
Pareiškime taip pat sakoma, kad per išpuolius prieš mokyklas, švietimo įstaigas ir kitas vietas, kurių taikiniu tapo šiitų hazarų dominuojama bendruomenė, žuvo mažiausiai 95 žmonės.
Pareiškime nurodoma, kad daugumą savadarbių sprogstamųjų užtaisų išpuolių įvykdė regione veikiantis grupuotės „Islamo valstybė“ padalinys, žinomas kaip „Chorasano Islamo valstybė“ – sunitų kovotojų grupuotė ir pagrindinė Talibano varžovė.
„Šie išpuoliai prieš civilius gyventojus ir civilinius objektus yra smerktini ir turi būti nutraukti“, – sakė Jungtinių Tautų misijos Afganistane (UNAMA) Žmogaus teisių tarnybos vadovė Fiona Frazer. Ji paragino Talibaną – faktinę Afganistano valdžią – „laikytis savo pareigos ginti Afganistano žmonių teisę į gyvybę“.
Tačiau JT ataskaitoje teigiama, kad nemažai aukų žuvo per išpuolius, dėl kurių niekada nebuvo prisiimta atsakomybės arba kurių JT misija negalėjo priskirti jokiai grupuotei. Joje nepateikiamas šių žuvusiųjų skaičius.
Dar sunkiau prieinama pagalba
Ataskaitoje pažymima, kad išpuoliai įvykdyti visoje šalyje vykstant finansų ir ekonomikos krizei. Joje sakoma, kad po perversmo smarkiai sumažėjus donorų finansavimui, aukos sunkiai gauna medicininę, finansinę ir psichosocialinę pagalbą, valdant dabartinei Talibano vadovaujamai vyriausybei.
F.Frazer teigė, kad nors iki perversmo Afganistano „ginkluoto konflikto ir smurto aukos sunkiai galėjo gauti būtiniausią medicininę, finansinę ir psichosocialinę pagalbą“, Talibanui perėmus valdžią tai padaryti tapo dar sunkiau.
„Pagalba smurto aukoms dabar yra dar sunkiau prieinama, nes sumažėjo donorų finansavimas gyvybiškai svarbioms paslaugoms“, – pridūrė ji.
JT ataskaitoje taip pat reikalaujama nedelsiant nutraukti išpuolius ir sakoma, kad Talibano vyriausybė yra atsakinga už afganistaniečių saugumą.
Talibanas teigė, kad jų administracija perėmė valdžią, kai Afganistanas buvo ant žlugimo ribos, ir kad jiems pavyko išgelbėti šalį ir vyriausybę iš krizės priimant protingus sprendimus ir tinkamai juos valdant.
Talibano vadovaujama Užsienio reikalų ministerija atsakyme tvirtino, kad nuo 2021 metų rugpjūčio mėnesio padėtis palaipsniui gerėjo. „Saugumas buvo užtikrintas visoje šalyje“, – sakoma pareiškime ir priduriama, kad Talibanas maldos vietų ir šventovių, įskaitant šiitų maldos namus, saugumą laiko prioritetu.
Nors 2021 metais Talibanas iš pradžių žadėjo nuosaikesnį valdymą, užgrobęs šalį jis įvedė griežtas taisykles. Jis uždraudė mergaitėms mokytis po šeštos klasės ir neleido afganistanietėms dalyvauti viešajame gyvenime ir dirbti daugumoje darbų, įskaitant darbą nevyriausybinėse organizacijose ir Jungtinėse Tautose.
Šios priemonės priminė ankstesnį Talibano valdymą Afganistane praėjusio amžiaus dešimtojo dešimtmečio pabaigoje, kai Talibanas taip pat laikėsi griežto islamo teisės – šariato – aiškinimo.
Visi šie potvarkiai sukėlė tarptautinį pasipiktinimą Talibanu, kurio administracijos oficialiai nepripažįsta nei JT, nei tarptautinė bendruomenė.
