JT: pasaulis pavojingai atsilieka nuo Paryžiaus klimato kaitos susitarimo tikslų

Pasaulis pavojingai atsilieka nuo Paryžiaus klimato kaitos susitarimo tikslų – sumažinti taršą anglies dioksidu ir padidinti besivystančių šalių finansavimą, teigiama pirmojoje Jungtinių Tautų pažangos dėl šio dokumento ataskaitoje.
AFP-Scanpix nuotr.
AFP-Scanpix nuotr.
Temos: 1 Klimato kaita

2015 metų Paryžiaus susitarimas sėkmingai paskatino imtis veiksmų kovos su klimato kaita srityje, tačiau „dabar reikia daug daugiau pastangų visose srityse“, teigiama ataskaitoje, kuria bus remiamasi metų pabaigoje Dubajuje vyksiančiame svarbiame viršūnių susitikime klimato klausimais.

Ataskaitoje teigiama, kad „pasaulis nėra pakeliui ilgalaikių Paryžiaus susitarimo tikslų link“, įskaitant tai, kad pasaulinis atšilimas neviršytų 1,5 laipsnio Celsijaus palyginti su temperatūra ikiindustriniu laikotarpiu.

Kad 1,5 laipsnio tikslas būtų pasiektas, pasaulinis šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimas turi pasiekti aukščiausią tašką iki 2025 metų, o vėliau smarkiai sumažėti, sakoma dokumente.

Siekiant iki 2050-ųjų pasiekti nulinį grynąjį anglies dioksido išmetimą – dar vieną Paryžiaus susitarime numatytą tikslą, – taip pat reikės palaipsniui nutraukti viso iškastinio kuro, kurio išmetamų teršalų negalima surinkti, deginimą, teigiama ataskaitoje.

Lapkričio pabaigoje Dubajuje prasidėsiančiose dvi savaites truksiančiose COP28 derybose, kuriose dalyvaus 196 šalys, bus karštai ginčijamasi, kaip greitai išvalyti pasaulio ekonomiką nuo naftos, dujų ir anglių.

Be to, ataskaitoje teigiama, kad, remiantis pirmąja JT pažangos, padarytos siekiant Paryžiaus susitarimo tikslų klimato kaitai pažaboti, rezultatų suvestine, reikia smarkiai padidinti švarios energijos naudojimą.

„Atsinaujinančiųjų išteklių energijos didinimas ir laipsniškas viso nesumažintos taršos iškastinio kuro atsisakymas yra būtini teisingo perėjimo prie grynojo nulinio išmetamųjų teršalų kiekio elementai“, – sakoma joje.

„Nesumažintos taršos“ reiškia, kad nėra jokios anglies dioksido surinkimo technologijos, kad būtų neutralizuojama dalis jų taršos.

G-20 našta

Remiantis ataskaita, išsivysčiusiose ir keliose besivystančiose šalyse išmetamųjų teršalų kiekis jau pasiekė aukščiausią tašką, tačiau daugelyje didžiausių pasaulio ekonomikų jis toliau didėja.

Nuo 2019 metų, išskyrus 2020-uosius, kai pasaulio ekonomika sulėtėjo dėl COVID-19 pandemijos, išmetamo anglies dioksido kiekis svyruoja apie 40 mlrd. tonų per metus.

„Žinome, kad atsako našta tenka 20 šalių“, – sakė JT kovos su klimato kaita vadovas Simonas Stiellas (Saimonas Stilas), turėjęs omenyje Didžiojo dvidešimtuko (G-20) šalis, šį savaitgalį Naujajame Delyje rengiančias aukščiausiojo lygio susitikimą. Jos atsakingos už 85 proc. pasaulio išmetamųjų teršalų.

[G-20] „komunikatai yra siaubingai netinkami“, pridūrė jis.

Vien tik Kinija, Jungtinės Valstijos, Europos Sąjunga ir Indija išleidžia daugiau nei pusę visų išmetamųjų teršalų.

Klimato tyrimų grupės E3G politikos analitikas Tomas Evansas sakė, kad JT ataskaita yra „raginimas imtis radikalių ir neatidėliotinų veiksmų, kad būtų pasiekti Paryžiaus susitarimo tikslai“.

Vertinimo ataskaitoje taip pat pabrėžiama, kad reikia greitai ir iš esmės padidinti finansinę paramą besivystančioms šalims, kad jos galėtų prisitaikyti prie klimato kaitos sukeliamų stichinių nelaimių, kurios jau dabar žlugdo jų ekonomiką.

Daugelis Afrikos valstybių, kurios ir taip skendi skolose, stengiasi atsisakyti iškastinio kuro, nors jų iždus tuština vis didėjančios sausros, potvyniai, karščio bangos ir audros.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis