Nuo vasario 1-osios, kai kariškiai nuvertė išrinktą civilinę lyderę Aung San Suu Kyi ir nutraukė dešimtmetį trukusį demokratijos eksperimentą, šalyje kasdien vyksta demonstracijos ir per jas jau žuvo daugiau kaip 520 žmonių.
„Prašau šios Tarybos svarstyti visas prieinamas priemones, kad būtų imtasi kolektyvinių veiksmų ir padaryta tai, kas teisinga, ko Mianmaro žmonės nusipelno, [prašau] užkirsti kelią daugiamatei katastrofai“, – per posėdį už uždarų durų sakė specialioji pasiuntinė Ch.Schraner Burgener. Jos kalbos tekstą gavo naujienų agentūra AFP.
Ch.Schraner Burgener sakė, kad yra pasirengusi dialogui su chunta, bet pridūrė: „Jei tik lauksime, kol jie bus pasirengę kalbėtis, padėtis šalyje tik pablogės. Gresia skerdynės.“
JT pasiuntinė iš susitikimo paprašiusios Jungtinės Karalystės Barbara Woodward žurnalistams sakė, kad Saugumo Taryba „vieningai smerkė“ įvykius Mianmare ir aptarinėjo „virtinę turimų priemonių“.
Tačiau pagrindine Mianmaro sąjungininke laikoma Kinija atmetė sankcijų galimybę.
„Vienpusiškas spaudimas ir raginimas skelbti sankcijas ar kitas prievartos priemones tik padidins įtampą ir konfrontaciją, dar labiau komplikuos padėtį, kuri jokiu būdu nėra konstruktyvi“, – susitikime pasakė Kinijos ambasadorius Zhang Junas.
Anksčiau trečiadienį Aung San Suu Kyi advokatų komanda pranešė, kad nušalintos lyderės sveikata atrodo gera nepaisant dviejų sulaikymo mėnesių.
75 metų Aung San Suu Kyi viešumoje nesimatė nuo pat vasario 1-osios, kai kariškiai ją nušalino ir sulaikė. Tačiau jos advokatų komandos narys Minas Minas Soe trečiadienį buvo iškviestas į vieną policijos nuovadą sostinėje Neipide dalyvauti vaizdo ryšiu surengtame susitikime su Aung San Suu Kyi.
Nušalintai lyderei pateikta virtinė kriminalinių kaltinimų; jei ji bus nuteista, jai gali būti visam gyvenimui uždrausta dirbti politiniuose postuose.
Skubus posėdis
Tarptautinė bendrija pasmerkė perversmą ir tolesnius chuntos veiksmus.
Britanija skubaus posėdžio paprašė Mianmaro kariškiams praėjusį savaitgalį prieš protestuotojus ypač dažnai naudojus letalią jėgą.
Be to, kariškiai šeštadienį surengė pirmuosius per 20 metų aviacijos smūgius Kajinų valstijoje, vienai sukilėlių grupei ten užėmus karinę bazę. Tai privertė sunerimti dėl ginkluoto konflikto atsinaujinimo šioje etniškai nevienalytėje valstybėje.
„Kariuomenės žiaurumas per didelis ir daug [etninių kovotojų] tampa aiškia opozicija, didindami beprecedenčio masto pilietinio karo tikimybę“, – sakė Ch.Schraner Burgener.
„Jei neužkirsime kelio tolesniam žiaurių nusikaltimų eskalavimui, pasaulis ilgesniuoju periodu praras daug daugiau nei tuo atveju, jei dabar investuos į prevenciją“, – sakė ji ir ypač ragino veikti Mianmaro kaimynes bei kitas regiono valstybes.
Kinijos ambasadorius Zhang Junas sakė norintis, kad Mianmaras „kuo greičiau atkurtų taiką, stabilumą ir konstitucinę tvarką, toliau pastoviai vykdytų demokratinę pereigą“.
Jis taip pat ragino apsaugoti užsienio kompanijas. Tai rimtas klausimas Kinijai, nes Mianmare kilus nepasitenkinimui Pekinu buvo padegta dešimtys kinų gamyklų.
Nušalintų, pogrindyje prieš chuntą veikiančių parlamentarų iš Aung San Suu Kyi Nacionalinės lygos už demokratiją (NLD) grupė anksčiau sakė, kad pirmąją balandžio savaitę suformuos „naują civilinę vyriausybę“, bet daugiau detalių nepateikė.
Vis didesnis kraujo liejimas
Pasaulio galios ne kartą smerkė chuntos priemones prieš protestuotojus ir įvedė sankcijas kai kuriems chuntos nariams, bet kol kas spaudimas generolų nepaveikė.
JAV valstybės departamentas nurodė palikti Mianmarą nebūtiniems diplomatams ir jų šeimų nariams, o Japonija, kuri yra svarbi Mianmaro donorė, sustabdė naujas pagalbos išmokas.
Be tikslinių sankcijų, JAV taip pat sustabdė vieną prekybos paktą su Mianmaru.
JAV ambasadorė Jungtinėse Tautose Linda Thomas Greenfield kalbėjo apie veiksmų galimybę, jei kariškiai nepasitrauks.
„[Jei] jie toliau puldinės civilius, mes turėsime galvoti, kaip galėtume padaryti daugiau“, – žurnalistams sakė ji.
Vis didesnis kraujo liejimas papiktino ir kai kurias iš maždaug 20 Mianmaro ginkluotų etninių grupių, kontroliuojančių dideles šalies teritorijos dalis, daugiausia prie valstybinių sienų.
Trys iš šių grupių – Taangų valstybės išvadavimo armija (TNLA), Mianmaro nacionalinio demokratinio aljanso armija (MNDAA) ir Arakano armija (AA) – trečiadienį atrodė pasirengusios prisidėti prie protestuotojų kovos.
TNLA brigados generolas Taras Bhone Kyawas naujienų agentūrai AFP sakė, kad šios trys grupės atsisakys ugnies nutraukimo susitarimų su kariuomene.
„Jei jie toliau žudys žmones, neturėsime priežasčių pratęsti vienašališko ugnies nutraukimo“, – sakė jis.
Dar dvi grupės – Kajinų nacionalinė sąjunga (KNU) ir Kačinų nepriklausomybės armija (KIA) – pastarosiomis dienomis jau suintensyvino atakas prieš kariuomenę ir policiją.
