Nikolajus Mladenovas Tarybai sakė, kad tris mėnesius nuo birželio 20-osios Izraelio veikla dėl gyvenviečių „tęsėsi dideliu tempu“, ir tai, anot jo, yra „pastovus modelis visus šiuos metus“.
Pasiuntinys pažymėjo, kad ši veikla yra sutelkta pirmiausia Rytų Jeruzalėje, kur liepos mėnesį pasistūmėjo planai dėl daugiau kaip 2,3 tūkst. būstų – „30 proc. daugiau nei visiems 2016 metams“.
N.Mladenovas pabrėžė, kad JT žydų gyvenviečių veiklą Vakarų Krante ir aneksuotoje Rytų Jeruzalėje laiko neteisėta pagal tarptautinius įstatymus.
Jis pateikė trečią ataskaitą dėl to, kaip įgyvendinama gruodžio mėnesį Saugumo Tarybos priimta rezoliucija, kurioje Izraelio gyvenvietės vadinamos „baisiu“ tarptautinės teisės pažeidimu. Ši rezoliucija žymėjo ankstesnio JAV prezidento politikos pasikeitimą: Barackas Obama pasiekė, kad JAV susilaikytų, o ne vetuotų šią priemonę, kaip reikalavo tuomet dar išrinktasis prezidentas Donaldas Trumpas.
Tapęs prezidentu D.Trumpas tvirtai rėmė Izraelį, o JAV ambasadorė JT Nikki Haley ne kartą smerkė gruodžio rezoliuciją. D.Trumpas sako, kad deda pastangas, kad dešimtmečius besitęsiantis Izraelio ir palestiniečių konfliktas būtų išspręstas.
Pasak N.Mladenovo, Izraelio pareigūnai toliau vartoja „provokacinę retoriką“ gyvenviečių plėtrai paremti. Jis pacitavo premjero Benjamino Netanyahu rugpjūčio 28 dienos komentarą: „Daugiau Izraelio žemėje nebebus nausėdijų iškeldinimo. ... Mes giliau leisime savo šaknis, statysime, stiprinsime ir kursimės.“
N.Mladenovas: „Bendrai nuo 2017 metų pradžios buvo nugriauti 344 pastatai, trečdalis jų – Rytų Jeruzalėje; be namų palikti daugiau kaip 500 žmonių.“
JT pasiuntinys nurodė, kad tolesnė šių gyvenviečių plėtra taip pat „pakerta palestiniečių tikėjimą tarptautinėmis taikos pastangomis“. Be to, Izraelio vykdomas pastatų Vakarų Krante ir Rytų Jeruzalėje griovimas, dėl kurio namų neteko šimtai palestiniečių, „pakerta taikos perspektyvas“, sakė jis.
„Bendrai nuo 2017 metų pradžios buvo nugriauti 344 pastatai, trečdalis jų – Rytų Jeruzalėje; be namų palikti daugiau kaip 500 žmonių“, – sakė N.Mladenovas.
Palestiniečiai nori, kad Vakaras Krantas, Rytų Jeruzalė ir Gazos Ruožas – per 1967 metų Artimųjų Rytų karą Izraelio užimtos teritorijos – taptų jų būsima valstybe. Tarptautinė bendrija, įskaitant D.Trumpo pirmtakus, ilgą laiką rėmė dviejų valstybių sprendinį ir manė, kad žemių padalijimas į Izraelio ir Palestinos valstybes yra geriausias būdas taikai užtikrinti.
Tačiau palestiniečių prezidentas Mahmoudas Abbasas, praėjusią savaitę sakydamas kalbą Jungtinėse Tautose, perspėjo, kad blėstant viltims dėl nepriklausomos Palestinos valstybės jis gali neturėti kito pasirinkimo, tik siekti vienos, dvitautės, valstybės su Izraeliu.
N.Mladenovas Saugumo Tarybai sakė, kad „tolesnis smurtas prieš civilius ir kurstymas įamžina abipusę baimę ir įtarumą, trukdydamas bet kokioms pastangoms užglaistyti skirtumus tarp abiejų šalių“.
Jis dar kartą paragino palestiniečius ir izraeliečius „pademonstruoti įsipareigojimą atmesti smurtą, kurstančią retoriką ir provokacinius veiksmus“. Jis sveikino pastarojo meto žingsnius dėl Gazos Ruožą valdančio palestiniečių judėjimo „Hamas“ susitaikymo su Vakarų Krantą kontroliuojančiu judėjimu „Fatah“ ir sakė, kad „visos šalys privalo pasinaudoti šia proga atkurti vienybę ir atversti naują puslapį palestiniečiams“.
