Taryba JAV parengtą rezoliucijos projektą priėmė vienbalsiai. Šiuo dokumentu taip pat nurodoma repatrijuoti darbuotojus, Šiaurės Korėjos komandiruotus į užsienį, kad uždirbtų valiutos, reikalingos Kim Jong Uno režimui.
Jungtinės Tautos šiemet jau trečią kartą skelbia sankcijas Pchenjanui. Taip pat nesimato jokių ženklų, kad Jungtinės Valstijos ir Šiaurės Korėja būtų linkusios pradėti derybas, kaip būtų galima užbaigti Korėjos pusiasalį krečiančią krizę.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas penktadienį pagyrė JT sprendimą ir sakė, kad tarptautinė bendrija spaudžia izoliuotą režimą prašyti taikos.
„Jungtinių Tautų Saugumo Taryba ką tik balsavo 15:0 už papildomas Sankcijas Šiaurės Korėjai. Pasaulis nori Taikos, o ne Mirties (sic)!“ – sakom D.Trumpo „Twitter“ žinutėje.
Naujoji rezoliucija uždraudžia beveik 75 proc. perdirbtos naftos produktų tiekimą į Šiaurės Korėja, nustato neperdirbtos naftos tiekimo limitą, taip pat ragina visus užsienyje dirbančius Šiaurės Korėjos piliečius iki 2019 metų pabaigos grąžinti į jų šalį.
JAV rezoliucijos projektą ketvirtadienį pateikė svarstyti po derybų su Kinija – Pchenjano sąjungininke ir pagrindine naftos tiekėja.
US ambasadorė Nikki Haley sakė, kad Šiaurės Korėja yra „tragiškiausias šiuolaikiniame pasaulyje blogio pavyzdys“ ir tvirtino, kad naujosios sankcijos „atspindi tarptautinį pasipiktinimą Kimų režimo veiksmais“.
Ši rezoliucija „siunčia nedviprasmišką žinią Pchenjanui, kad tolesnis spyriojimasis užtrauks naujas nuobaudas ir izoliaciją“, pabrėžė ji.
Šios priemonės yra atsakas į lapkričio 28 dieną įvykdytą Šiaurės Korėjos tarpžemyninės balistinės raketos (ICBM) bandymą. Jis parodė, kad Pchenjanas pasiekė didelę pažangą, siekdamas užsitikrinti pajėgumus smogti JAV žemyninei daliai branduoliniais ginklais.
Praeitą mėnesį D.Trumpas grasino „visiškai sunaikinti“ Šiaurės Korėją, jeigu ji atakuotų Jungtines Valstijas. Pchenjanas savo ruožtu tvirtina, kad pasaulis privalo sutikti, jog Šiaurės Korėja dabar yra visavertė branduolinė galybė.
Sankcijos – tik priemonė
Naujoje rezoliucijoje draudžiama parduoti Šiaurės Korėjai pramoninę įrangą, sunkvežimius, geležį, plieną ir kitus metalus. Taip pat uždrausta eksportuoti šioje šalyje gaminamą maistą, įrangą, elektrinius įrenginius, žemę, akmenis, medieną ir laivus.
Kinija ir Rusija kreipėsi į JT Saugumo Tarybą ir pasmerkė Šiaurės Korėjos elgesį, tačiau paragino kuo skubiau atverti diplomatinius kanalus, kad sumažėtų įtampa ir būtų ieškoma krizės sprendimo.
„Sankcijos – tik priemonė, – pareiškė Kinijos ambasadoriaus prie JT pavaduotojas Wu Haitao. – Niekas neturėtų tikėtis išspręsti problemų vienašališkomis sankcijomis ar spaudimu.“
„Visi privalome, visi turime pareigą suteikti galimybių veikti diplomatijai“, – pareiškė Rusijos atstovo JT pavaduotojas Vladimiras Safronkovas.
15 Šiaurės Korėjos pareigūnų, dauguma jų – bankininkai ir šalies ginkluotųjų pajėgų kariškiai, buvo įtraukti į JT sankcijų „juodąjį sąrašą“. Tie asmenys negalės gauti jokių vizų ir bus įšaldytos jų sąskaitos. Iš pradžių tame sąraše buvo 19 šiaurės korėjiečių, tačiau galiausiai jis buvo sutrumpintas.
Pastaruoju metu Pchenjanas išbandė nemažai balistinių raketų, kurios, ekspertų teigimu, gali pasiekti JAV žemyninę teritoriją, o rugsėjo pradžioje surengė savo šeštą ir galingiausią branduolinį bandymą. Šiaurės Korėja tąkart nurodė sėkmingai išbandžiusi vandenilinę bombą, kurią gali nešti raketa. Tokius bandymus draudžia JT rezoliucijos.
Sankcijos Pchenjanui buvo sugriežtintos Jungtinių Valstijų iniciatyva. Jomis siekiama padidinti spaudimą Kim Jong Uno režimui ir priversti jį sėsti prie derybų stalo.
Prancūzijos ambasadorius prie JT Francois Delattre'as pasveikino naująsias sankcijas ir pareiškė, kad „ši rezoliucija gelia“.
„Maksimalus tvirtumas mūsų dienomis yra geriausias karo grėsmės priešnuodis“, – teigė jis.
Europos Sąjunga savo pranešime nurodė, kad kitų metų pradžioje irgi planuoja sugriežtinti sankcijas Pchenjano atžvilgiu.
