JT teigė, kad pasaulinės humanitarinės pagalbos perspektyvos 2024 metais yra niūrios, labiausiai pažeidžiamiems asmenims kenčiant nuo konfliktų, ekstremalių klimato reiškinių ir žlungančios ekonomikos.
Nors pasaulio dėmesys sutelktas į Gazos Ruože vykstantį konfliktą, JT teigė, kad Artimuosiuose Rytuose, Sudane ir Afganistane taip pat vykdomos didelės tarptautinės pagalbos operacijos.
Tačiau lyginant su 2023-iaisiais finansinės paramos dydis ir žmonių, kuriems ji reikalinga, skaičius, buvo sumažinti.
„Humanitariniai veikėjai gelbsti gyvybes, kovoja su badu, saugo vaikus, stabdo epidemijas, suteikia pastogę ir sanitarines sąlygas daugelyje nehumaniškiausių pasaulio vietų“, – sakoma JT humanitarinės pagalbos vadovo Martino Griffithso (Martino Grifitso) pareiškime.
„Tačiau būtina tarptautinės bendruomenės parama neatitinka poreikių“, – pridūrė jis.
2023 metais JT prašė skirti 56,7 mlrd. dolerių (52,67 mlrd. eurų), tačiau gauta tik 35 proc. šios sumos – tai vienas didžiausių finansavimo trūkumų per pastaruosius metus. Tokia parama leido JT agentūroms suteikti pagalbą ir apsaugą 128 mln. žmonių.
2023-ieji greičiausiai bus pirmieji metai nuo 2010 metų, kai, palyginti su ankstesniais metais, parama humanitarinei pagalbai sumažėjo.
Todėl šį kartą JT sumažino savo prašymą iki 46,4 mlrd. dolerių, žadėdama daugiausiai dėmesio skirti tiems, kuriems žūtbūt reikia pagalbos.
72 šalys
M. Grifftihsas, pristatydamas JT Humanitarinių reikalų koordinavimo biuro 2024 metų pasaulinę humanitarinę apžvalgą, teigė, kad net šią sumą gali būti sunku surinkti, daugeliui šalių donorių susiduriant su pragyvenimo išlaidų krize.
„Be tinkamo finansavimo negalime teikti gyvybes gelbstinčios pagalbos. O jei negalėsime suteikti tokios pagalbos, žmonės už tai sumokės savo gyvybe“, – sakė jis.
JT prašo paramos 72 šalims: 26 krizę išgyvenančioms valstybėms ir 46 kaimyninėms valstybėms, susiduriančiomis su šalutiniais padariniais, pavyzdžiui, pabėgėlių antplūdžiu.
Didžiausių sumų 2024 metais JT prašo Sirijai, Ukrainai, Afganistanui, Etiopijai ir Jemenui.
M. Griffithsas nurodė, kad kitais metais 300 mln. žmonių visame pasaulyje reikės kokios nors skubios pagalbos. Šis skaičius yra 63 mln. mažesnis nei prieš metus.
Tačiau JT siekia suteikti pagalbą tik 180,5 mln. gyventojų. Likusiais gyventojais turi pasirūpinti nevyriausybinės organizacijos (NVO) ir pagalbos agentūros bei pačios pirmąją pagalbą teikiančios šalys ir bendruomenės.
Klimato poveikis
Kalbant apie regionus, daugiausiai pagalbos kitąmet reikės Artimiesiems Rytams ir Šiaurės Afrikai – 13,9 mlrd. dolerių (12,91 eurų).
M. Griffithsas taip pat nurodė, kad pagalbos, neskaitant Sirijos, palestiniečių teritorijų ir Jemeno, taip pat reikės Sudanui ir jo kaimynėms, Ukrainai, Afganistanui, Venesuelai ir Mianmarui.
Pasak jo, vykstant Izraelio ir „Hamas“ karui bei Rusijos pradėtai invazijai į Ukrainą, Sudano krizei sunku skirti tiek dėmesio, kiek iš tiesų reikėtų.
Apskritai M. Griffithsas sakė, kad klimato kaita vis labiau paveiks humanitarinę pagalbą teikiančių darbuotojų darbą, kurie turės išmokti geriau naudotis klimato duomenimis, kad galėtų sutelkti pagalbos išteklius.
„Nėra jokių abejonių, kad klimatas susiduria ir konkuruoja su konfliktais kaip poreikių varomoji jėga“, – sakė jis.
„Dėl klimato šiuo metu iškeldinama daugiau vaikų nei dėl konfliktų. Anksčiau taip niekada nebuvo“, – pridūrė jis.
