Prancūzijos parengta rezoliucija šiuo klausimu buvo priimta vienbalsiai. Rezoliucija vieneriems metams pratęsė JT daugialypės integruotos stabilizavimo misijos Malyje (MINUSMA) mandatą. Šiuo metu šias pajėgas sudaro 13,3 tūkst. karių ir 1,9 tūkst. policininkų.
Paskelbusi savo kovos su džihadistais operacijos „Barchanas“ („Barkhane“) Malyje pabaigą, buvusi šios Sachelio valstybės kolonijinė valdytoja Prancūzija tikėjosi MINUSMA pastiprinimo keliais tūkstančiais taikdarių, bet operacijos pabaigos terminas – birželio 30-oji – buvo per trumpas, kad JAV Kongresas pritartų papildomoms JT išlaidoms Malyje.
Rezoliucijoje „atsižvelgiant į augantį nesaugumą ir fizinį smurtą civilių gyventojų centriniame Malyje atžvilgiu“ JT generalinis sekretorius raginamas ne vėliau kaip liepos 15 dieną pateikti ataskaitą su rekomendacijomis dėl galimo taikos palaikymo pajėgų stiprinimo.
Malio pereinamojo laikotarpio vyriausybės prašoma vasarį organizuoti „laisvus ir teisingus prezidento, parlamento, regionų bei vietos valdžios rinkimus, taip pat konstitucinį referendumą“.
Galiausiai rezoliucijoje pabrėžiama, kad laikinieji prezidentas, viceprezidentas ir premjeras „jokiomis aplinkybėmis neturėtų būti kandidatai ateinančiuose prezidento rinkimuose“.
Prancūzijos ambasadorius JT Nicolas de Riviere'as sakė, kad rezoliucijoje yra „įtaigių signalų dėl Malio politinės pereigos ir rinkimų... 2022 metų vasario 27 dieną“.
„Šių rinkimų organizavimas yra svarbiausias prioritetas“, – sakė jis.
Maliui sunkiai sekasi slopinti islamistų sukilimą, įsiplieskusį 2012 metais ir nuo tada pareikalavusį tūkstančių karių ir civilių gyvybių.
Nors Malyje dislokuota tūkstančiai Prancūzijos ir JT karių, konfliktas išplito į šalies centrinę dalį, taip pat į kaimynines valstybes Burkina Fasą bei Nigerį.
