JT Generalinė Asamblėja patvirtino Rusijos parengtą ir Kinijos palaikomą rezoliuciją, numatančią, kad 2020 metais bus įkurtas šios srities tarptautinių ekspertų komitetas.
Ši grupė dės pastangas parengti „išsamią tarptautinę konvenciją dėl kovos su informacinių ir ryšių technologijų naudojimu nusikalstamiems tikslams“, sakoma rezoliucijoje.
JAV, Europos valstybės ir žmogaus teisių organizacijos baiminasi, kad šiomis formuluotėmis gali būti įteisinti žodžio laisvės varžymai. Nemažai valstybių jau yra apibrėžusios vyriausybės kritiką kaip „nusikalstamą“ veiklą.
Kinija itin griežtai varžo internetinių paieškų rezultatus, kad išvengtų komunistinei šalies vadovybei opių temų, taip pat blokuoja naujienų svetaines, kritikuojančias Pekino politiką.
Virtinė šalių stengėsi vis labiau kontroliuoti internetą. Pavyzdžiui, Indija rugpjūtį išjungė ryšį su žiniatinkliu Kašmyre, atėmusi autonomiją iš šio musulmoniško regiono. Iranas savo ruožtu buvo išjungęs internetą didžiojoje šalies dalyje per lapkritį vykusius masinius protestus.
„Bijome būtent to, kad [naujoji konvencija] leis įteisinti tarptautiniu ir pasauliniu lygiu tokio pobūdžio kontrolės priemones, skatinančias mūsų pasipriešinimą ir susirūpinimą dėl šios rezoliucijos“, – sakė vienas JAV pareigūnas.
Bet kokia nauja JT sutartis, numatanti interneto varžymo priemones, būtų „nepalanki Jungtinių Valstijų interesams, nes tai neatitinka pagrindinių laisvių, kurias laikome būtinomis visame Žemės rutulyje“, pridūrė jis.
Žmogaus teisių organizacija „Human Rights Watch“ (HRW) pavadino naująją rezoliuciją parėmusias šalis „kai kurių represyviausių pasaulyje vyriausybių nusikaltėlių nuotraukų galerija“.
„Jeigu planuojama parengti konvenciją, suteikiančią šalims teisinę priedangą interneto išjungimui ir cenzūrai, tuo pačiu kuriant potencialą kriminalizuoti žodžio laisvę, tai yra blogas sumanymas“, – sakė HRW direktorius prie JT Louis Charbonneau.
Jungtinės Valstijos argumentuoja, kad pasaulis turėtų išplėsti vienintelę šiuo metu veikiančią kovos su kibernetiniu nusikalstamumu sutartį – 2001 metų Budapešto konvenciją. Šiame dokumente numatomos tarptautinio bendradarbiavimo priemonės kovai su autorinių teisių pažeidimais, sukčiavimu ir vaikų pornografija.
Rusija priešinosi Budapešto konvencijai argumentuodama, kad šiuo dokumentu numatoma teisė tyrėjams gauti prieigą prie kitose šalyse laikomų kompiuterinių duomenų pažeidžia valstybių suverenitetą.
Budapešto konvencija buvo parengta Europos Tarybos, bet prie jos prisijungė kai kurios kitos valstybės, įskaitant JAV ir Japoniją.
Priėmus naują JT sutartį dėl kovos su kibernetiniu nusikalstamumu Budapešto sutartis gali tapti nebeveiksni, o tai kelia dar didesnį nerimą teisių grupėms.
