Uzbekistano pareigūnai pirmadienį pranešė, kad per neramumus šalies autonominėje Karakalpakijos respublikoje, kur praėjusią savaitę du vakarus iš eilės vyko antivyriausybiniai protestai dėl siūlymo perrašyti konstituciją, žuvo 18 žmonių.
Pagal siūlytas konstitucijos pataisas būtų sumažinta regiono autonomija.
Šie neramumai, per kuriuos protestuotojai stojo prieš saugumo pajėgas, tapo didžiausiu iššūkiu prezidento Šavkato Mirzijojevo valdžiai nuo 2016 metų, kai jis perėmė valdžią, mirus jo ilgamečiam mentoriui Islamui Karimovui.
„Mus pasiekę pranešimai apie smurtą, įskaitant nužudymus, protestų metu kelia didelį susirūpinimą. Raginu valdžios institucijas elgtis kuo santūriau“, – pareiškime sakė M.Bachelet.
„Raginu pareigūnus nedelsiant pradėti skaidrų ir nepriklausomą tyrimą dėl bet kokių įtarimų dėl nusikalstamų veikų, įskaitant valstybės atstovų padarytus pažeidimus“, – pridūrė ji.
Š.Mirzijojevas jau atšaukė konstitucijos pataisų projektus, numačiusius Karakalpakijos apsisprendimo teisės panaikinimą.
Vis dėlto šios Vidurio Azijos šalies neturtingame vakariniame regione šeštadienį buvo paskelbta mėnesio trukmės nepaprastoji padėtis.
M.Bachelet sakė, jog Karakalpakijoje buvo sulaikyta daugiau kaip 500 žmonių, ir išreiškė susirūpinimą, kad vienam asmeniui jau pareikšti kaltinimai ir jam gali grėsti iki 20 metų laisvės atėmimo bausmė.
„Žmonės neturėtų būti baudžiami už tai, kad naudojasi savo teisėmis“, – sakė buvusi Čilės prezidentė.
„Pagal Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą, kurio šalis yra ir Uzbekistanas, kiekvienas asmuo turi teisę į saviraiškos laisvę, teisę į taikius susirinkimus ir teisę dalyvauti sprendžiant viešuosius reikalus“, – pabrėžė ji.
Pasak JT vyriausiosios žmogaus teisių komisarės, visiems sulaikytiesiems turi būti suteikta galimybė nedelsiant kreiptis į advokatą, taip pat turi būti užtikrintos teisingo proceso ir teismo garantijos.
M.Bachelet paragino Uzbekistano vyriausybę nedelsiant atšaukti interneto prieigos ribojimus, sakydama, kad ši priemonė yra beatodairiška ir daro didelį poveikį pagrindinėms teisėms į saviraiškos laisvę ir prieigą prie informacijos.
Ji taip pat priminė, kad pagal nepaprastosios padėties teisės aktą taikomi apribojimai turi atitikti tarptautinę teisę, būti būtini, proporcingi ir nediskriminaciniai. Jie taip pat privalo būti ribotos trukmės, ir turi būti nustatytos pagrindinės apsaugos nuo perteklinių apribojimų priemonės.