Anksčiau šią savaitę Saugumo Taryba nesugebėjo išreikšti palaikymo JT humanitarinės pagalbos pareigūnų raginimo paskelbti mėnesio trukmės kautynių pertrauką, šį pasiūlymą atmetus Rusijai.
Rusijos ambasadorius Vasilijus Nebenzia sakė paliaubas paskelbti būtų „nerealistiška“, nes ginkluotos grupės, kovojančios su Sirijos prezidento Basharo al Assado pajėgomis, veikiausiai jų nesilaikys.
Rusija ne kartą yra blokavusi Saugumo Tarybos pastangas imtis priemonių, nepalankių Maskvos sąjungininkui Damaskui.
Vis dėlto diplomatai sakė, kad neaišku, ar Rusija pasinaudos veto teise, kad užblokuotų rezoliucijos projektą, siūlančią paskelbti 30 dienų paliaubas.
Projekte numatoma, kad visų Sirijos konflikto šalių būtų pareikalauta per dvi paras nuo humanitarinių paliaubų pradžios leisti evakuoti žmones, kuriems reikalinga medicinos pagalba. Be to, turėtų būti suteiktas JT pagalbos kolonoms kartą per savaitę pristatyti civiliams reikalingiausių atsargų.
Dokumente visos šalys raginamos „nedelsiant nutraukti gyvenamųjų vietovių apsiaustis“ ir „liautis blokuoti maistą ir vaistus, būtinus, kad civiliai išgyventų“.
JT pagalbos pareigūnai kaltina Sirijos vyriausybę nuo sausio blokuojant visas humanitarinius krovinius į apsiaustas teritorijas gabenančias sunkvežimių kolonas.
Galingosios Vakarų šalys reiškė susirūpinimą dėl Damasko vyriausybės vykdomo bombardavimo sukilėlių kontroliuojamoje Rytų Gutoje, kur nuo 2013 metų apsiausties sąlygomis gyvena apie 400 tūkst. žmonių.
Rezoliucijos projekte reiškiamas „pasipiktinimas nepriimtino lygio smurtu, eskaluojamu keliose šalies dalyse“, ypač Rytų Gutoje ir šiaurės vakarinėje Idlibo provincijoje.
Švedija ir Kuveitas, nenuolatinės Saugumo Tarybos narės, vadovauja pastangoms spręsti humanitarinę krizę Sirijoje Jungtinių Tautų aukščiausiajai institucijai prieinamomis priemonėmis.
Šiuo metus humanitarinė pagalba reikalinga daugiau kaip 13,1 mln. sirų, tarp jų 6,1 mln. žmonių, priverstų palikti savo šalį per jau beveik septynerius metus besitęsiantį karą.
