Šis susitikimas buvo įtrauktas į darbotvarkę, kai devynios Tarybos narės, tarp jų Didžioji Britanija ir Prancūzija, paragino surengti pasitarimą dėl Pchenjano daromų pasibaisėtinų žmogaus teisių pažeidimų.
„Ketiname sušaukti Saugumo Tarybos posėdį dėl padėties KLDR (Korėjos Liaudies Demokratinėje Respublikoje) ketvirtadienį, gruodžio 10 dieną“, – sakė JAV misijos prie JT atstovė Hagar Chemali.
Pernai Taryba surengė pirmąjį susitikimą dėl žmogaus teisių pažeidimų Šiaurės Korėjoje, nors tam priešinosi Pchenjano sąjungininkė Kinija.
Kinija inicijavo procedūrinį balsavimą, kad užblokuotų tą pasitarimą, bet dauguma Saugumo Tarybos narių palaikė pasiūlymą surengti posėdį, todėl jis įvyko.
„Tikime, kad Tarybai labai svarbu nušviesti naujus Šiaurės Korėjos pažeidimus ir nuolat kalbėti apie žmogaus teisių padėtį KLDR – ir ką reikia padaryti, kad ji pasikeistų – kol ten tokie nusikaltimai tęsis“, – šią savaitę sakė JAV ambasadorė prie JT Samantha Power.
Šiemet tokį pasitarimą paprašė surengti Britanija, Čilė, Prancūzija, Jordanija, Lietuva, Malaizija, Naujoji Zelandija, Ispanija ir Jungtinės Valstijos, šį mėnesį pirmininkaujančios Tarybai.
Kol kas nežinoma, ar Kinija vėl sieks balsavimo, kad būtų oficialiai užfiksuotas jos nepritarimas diskusijoms dėl žmogaus teisių padėties Šiaurės Korėjoje.
Vienas JT Generalinės Asamblėjos komitetas pastarosiomis savaitėmis rekordine dauguma nubalsavo už pasiūlymą pasmerkti šiurkščius žmogaus teisių pažeidimus Šiaurės Korėjoje.
Rezoliucija, dėl kurios visa Generalinė Asamblėja balsuos vėliau šį mėnesį, ragina Saugumo Tarybą apsvarstyti galimybę kreiptis į Tarptautinį Baudžiamąjį Teismą (TBT), kad jis imtųsi nagrinėti Pchenjano nusikaltimus žmoniškumui.
Tačiau tokį siūlymą tikriausiai blokuotų Kiniją, turinti Taryboje veto teisę.
Tarptautinis susirūpinimas šiuo klausimu padidėjo pernai, kai JT tyrėjų komisija paskelbė ataskaitą su išvada apie „neturinčius atitikmenų šiuolaikiniame pasaulyje“ žmogaus teisių pažeidimus Šiaurės Korėjoje.
Naujausioje žmogaus teisių pasiuntinio Šiaurės Korėjai Marzuki Darusmano ataskaitoje sakoma, kad žmogaus teisių padėtis toje šalyje per pastaruosius metus nė kiek nepagerėjo.
Šiaurės Korėjoje tebeveikia kalinimo stovyklos, vyksta grupines egzekucijos, kankinimai bei šališki areštai, „beveik visiškai atimamos žmogaus teisės“ iš savo piliečių, sakė M.Darusmanas.
