Naujosios sankcijos numato, kad bus uždraustas tekstilės eksportas iš Šiaurės Korėjos bei apribotas naftos produktų importas.
Jungtinių Valstijų parengtam rezoliucijos projektui pritarė ir Kinija bei Rusija, anksčiau gana skeptiškai vertinusios siūlymus imtis griežtesnių baudžiamųjų priemonių Pchenjano atžvilgiu.
Vos prieš mėnesį JT Saugumo Taryba įvedė Šiaurės Korėjai septintą sankcijų paketą, kuriuo buvo uždraustas anglių, švino ir jūrų gėrybių eksportas. Šiomis sankcijomis Pchenjano režimas buvo nubaustas už tarpžemyninės balistinės raketos paleidimą.
JAV ambasadorė JT Nikki Haley sakė, kad naujos griežtos sankcijos yra žinia Pchenjanui, kad „pasaulis niekuomet nepripažins branduolinį ginklą turinčios Šiaurės Korėjos“. Tačiau ji taip pat pabrėžė, jog tikimasi taikiai išspręsti šią krizę.
„Nesiekiame karo. Šiaurės Korėjos režimas dar neperžengė kritinės ribos“, – sakė N.Haley per JT Saugumo Tarybos posėdį.
„Jei ji sutiks nutraukti savo branduolinę programą, ji gali susigrąžinti savo ateitį. Jei ji įrodys, kad gali gyventi taikiai, ir pasaulis su ja sugyvens taikiai, – sakė diplomatė. – Jei Šiaurės Korėja ir toliau eis pavojingu keliu, toliau darysime jai spaudimą. Rinktis jai.“
Švelnesnis rezoliucijos variantas
Pietų Korėjos vyriausybė sveikino naująją rezoliuciją, kuri, jos teigimu, yra „griežtas įspėjimas, kad Šiaurės Korėjos besitęsiančios provokacijos tik didins jos diplomatinę izoliaciją ir ekonominį spaudimą šaliai“.
Per įtemptas derybas Rusijos ir Kinijos pritarimo siekusios Jungtinės Valstijos sutiko sušvelninti griežčiausias pirminio rezoliucijos projekto dalis, įskaitant siūlymą nedelsiant paskelbti Pchenjanui visišką naftos embargą ir įšaldyti Šiaurės Korėjos lyderio Kim Jong Uno užsienio sąskaitas.
Naujosios sankcijos numato, kad bus uždraustas tekstilės eksportas iš Šiaurės Korėjos, apribotas gamtinių dujų tiekimas bei naftos produktų importas. Žalios naftos tiekimo limitai palikti tokie patys, kaip šiuo metu.
Naujuoju sankcijų paketu uždraudžiama išduoti naujus darbo leidimus šiaurės korėjiečiams, dirbantiems užsienyje. Be to, šalys, išdavusios Šiaurės Korėjos piliečiams darbo leidimus, prašomos pranešti JT savo įdarbintų asmenų skaičių ir informuoti, kada baigiasi jų darbo sutartys.
Užsienyje dirba apie 93 tūkst. šiaurės korėjiečių, kurie yra Kim Jong Uno režimo pajamų šaltinis, leidžiantis vystyti savo branduolinę ir raketų programas, sakė vienas su derybomis susijęs amerikiečių pareigūnas.
Naujoji rezoliucija leis šalims tikrinti laivus, galimai gabenančius JT uždraustus krovinius Šiaurės Korėjai, tačiau pirmiausia tam turi pritarti valstybė, su kurios vėliava plaukioja laivas.
Rezoliucija taip pat uždraudžia steigti bendrąsias įmones. Be to, į juodąjį sąrašą bus įtrauktos trys Pchenjano agentūros bei aukšto rango pareigūnas Pak Yong Sikas, atsakingas už šalies raketų pramonę. Į JT juodąjį sąrašą įtrauktų asmenų sąskaitos būna įšaldomos ir jie negali atvykti į jokią pasaulio šalį.
Tai yra jau aštuntas JT sankcijų paketas, paskelbtas Šiaurės Korėjai nuo 2006 metų, kai uždara valstybė pirmąkart išbandė branduolinį užtaisą.
Japonijos ministras pirmininkas Shinzo Abe pareiškė, kad naujoji rezoliucija yra „stiprus dokumentas“, nes numato daug griežtesnes baudžiamąsias priemones. Jis taip pat paragino Pchenjaną imtis „konkrečių veiksmų“ dėl branduolinių ginklų atsisakymo.
JAV ir jų sąjungininkės tvirtina, kad sugriežtintos sankcijos privers Kim Jong Uno režimą sėsti prie derybų stalo aptarti branduolinės ir raketų programų nutraukimo klausimo.
Maskva ir Pekinas primygtinai siūlo spręsti krizę derybų keliu, tačiau JAV nepalaiko jų siūlymo įtikinti Pchenjaną įšaldyti savo raketų ir branduolinę programas mainais į Vašingtono ir Seulo sutikimą nutraukti savo bendras karines pratybas.
Rusijos ambasadorius Jungtinėse Tautose Vasilijus Nebenzia Saugumo Tarybai sakė, kad būtų „didelė klaida nuvertinti Rusijos ir Kinijos iniciatyvą“ dėl minėto kompromiso, ir sakė, jog Maskva labai norėtų, kad ji būtų rimtai apsvarstyta.
Maskva ir Pekinas primygtinai siūlo spręsti krizę derybų keliu, tačiau JAV nepalaiko jų siūlymo.
Kinijos ambasadorius JT Liu Jieyi taip pat ragino surengti derybas.
Vienintelė Šiaurės Korėjos sąjungininkė ir pagrindinė prekybos partnerė Kinija griežtai prieštaravo Jungtinių Valstijų pasiūlytam naftos embargo paskelbimui. Pekino teigimu, tokia baudžiamoji priemonė parklupdytų Šiaurės Korėjos ekonomiką.
Dėl to žalios naftos, kurią Pchenjanui tiekia Kinija, leidžiamas kiekis buvo apribotas iki 4 mln. barelių. Be to, iki šių metų pabaigos Pchenjanui bus leidžiama pristatyti iki 500 tūkst. barelių perdirbtos naftos, o nuo sausio jis galės gauti 2 mln. barelių perdirbtos naftos.
JAV Energetikos informacijos administracija (EIA) teigė, kad tokiu būdu Pchenjanas gautų apie 10 proc. mažiau naftos produktų. EIA skaičiavimais, kasmet Šiaurės Korėja įsiveža apie 2,2 mln. barelių naftos produktų.
Minėtas JAV pareigūnas nurodė, kad dėl tekstilės eksporto draudimo Šiaurės Korėja praras apie 726 mln. dolerių (per 607 mln. eurų) pajamų per metus.
Vašingtonas neatmetė galimybės, kad sprendžiant krizę prieš Pchenjaną gali būti panaudota ir karinė jėga bei pagrasino nutraukti ekonominius ryšius su šalimis, kurios tęs prekybą su Šiaurės Korėja.
Pirmadienį ryte išplatintame pareiškime Šiaurės Korėjos užsienio reikalų ministerija pažymėjo, kad atidžiai stebi JAV veiksmus, ir įspėjo esanti „pasiruošusi ir pasiryžusi“ atsakyti į sankcijas savomis priemonėmis.
Pchenjanas tvirtina esąs priverstas tęsti raketų ir branduolinius bandymus, nes jam reikalinga patikima branduolinio atgrasymo priemonė prieš JAV agresiją.
„Būsimos priemonės, kurių imsis KLDR (Šiaurės Korėja), sukels JAV didžiausią skausmą ir kančias, kokias jos tik yra patyrusios per savo istoriją“, – pareiškė Užsienio reikalų ministerija.
Pastaruoju metu Pchenjanas išbandė nemažai balistinių raketų, kurios, ekspertų teigimu, gali pasiekti JAV žemyninę teritoriją, o rugsėjo pradžioje surengė savo šeštą branduolinį bandymą. Šiaurės Korėja nurodė sėkmingai išbandžiusi vandenilinę bombą, kurią gali nešti raketa.
