Aukščiausio JT organo narių susitikimą inicijavo JAV ambasadorė Nikki Haley, tvirtinusi, kad neramumai Irane gali peraugti į didelio masto konfliktą, panašų į karą Sirijoje.
„Irano režimas dabar perspėtas: pasaulis stebi, ką jūs darote“, – sakė N.Haley.
Rusija savo ruožtu priešinosi JAV pastangoms aptarti Irano klausimą Saugumo Taryboje ir tvirtino, kad pastarieji protestai nekelia jokios grėsmės tarptautinei taikai ir saugumui.
Dėl šalį penkias dienas krėtusių neramumų Irano pareigūnai kaltino JAV Centrinės žvalgybos valdybos, Izraelio ir Saudo Arabijos sąmokslą.
Vis dėlto Maskva šio susitikimo neblokavo.
Nuo gruodžio 28 dienos iš viso 21 žmogus žuvo ir dar šimtai buvo suimti, protestams dėl šalies ekonomikos rūpesčių peraugus į demonstracijas prieš šiitiškos respublikos režimą. Per šiuos neramumus buvo išpuolių prieš vyriausybės pastatus ir policijos nuovadas.
Penktadienį Teherane jau trečią dieną iš eilės vyko režimo šalininkų mitingai, o valdžia dėjo pastangas nutraukti smurtą. Buvo pranešimų apie nedideles demonstracijas prieš vyriausybę provincijų miestuose, bet šios informacijos nebuvo įmanoma patvirtinti.
„Aišku, apgailestaujame dėl gyvybių, prarastų dėl demonstracijų, kurios nebuvo itin taikios, – Tarybai sakė Rusijos ambasadorius Vasilijus Nebenzia. – Vis dėlto leiskime Iranui pačiam spręsti savo problemas.“
Dėl šalį penkias dienas krėtusių neramumų Irano pareigūnai kaltino JAV Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV), Izraelio ir Saudo Arabijos sąmokslą. Šie pareiškimai didina įtampą tarp Irano ir jo kaimynų, aštrėjusią nuo JAV prezidento Donaldo Trumpo atėjimo į valdžią.
Jungtinės Valstijos savo ruožtu didino spaudimą Iranui, o D.Trumpas žadėjo padėti iraniečiams „susigrąžinti“ vyriausybę.
Grėsmė taikai?
Vašingtonas vienašališkai paskelbė sankcijas penkioms Irano bendrovėms, siejamoms su Teherano balistinių raketų programa.
„Irano žmonės sujudo daugiau kaip 79 vietose visoje šalyje, – Tarybai sakė N.Haley. – Tai galingas pavyzdys, kaip drąsūs žmonės, kuriems įgriso jų engėjiška vyriausybė, yra pasiryžę rizikuoti gyvybėmis, kad pareikštų protestą.“
Rusijos pasiuntinys atšovė, kad Saugumo Tarybai būtų galima sutikti su JAV požiūriu ir taip pat aptarti neramumus, 2014 metais vykusius Misūrio valstijos mieste Fergusone, išprovokuotus incidento, kai policija nušovė juodaodį paauglį, arba kaip Jungtinėse Valstijose buvo nuslopintas protesto judėjimas „Occupy Wall Street“.
Kinija irgi nepritarė mėginimui kištis į Irano reikalus. Dėl šių diskusijų nuogąstavimų išreiškė Etiopija, Kuveitas ir Švedija.
Didžioji Britanija ir Prancūzija savo ruožtu pakartojo, kad Iranas turi gerbti protestuotojų teises. Vis dėlto prancūzų ambasadorius Francois Delattre'as sakė, kad „pastarųjų dienų įvykiai nėra grėsmė taikai ir tarptautiniam saugumui“.
Irano ambasadorius Gholamali Khoshroo pareiškė, kad šis posėdis yra „farsas“ ir „laiko švaistymas“. Pasak jo, Saugumo Taryba turėtų susitelkti į Izraelio ir palestiniečių konfliktą arba karą Jemene.
Daug iraniečių nepatenkinti ekonomikos padėtimi ir nedarbu. Šalyje šiuo metu darbo neturi apie 30 proc. jaunuolių.
„CŽV sąmokslas“
Vis dar sunku įvertinti, kas dalyvavo šiuose protestuose prieš vyriausybę.
Irano prezidento Hassano Rouhani šalininkai kaltino konservatyviuosius varžovus pakursčius pyktį dėl ekonomikos sunkumų ir nesuvaldžius įsiplieskusių neramumų.
Konservatoriai šiuos kaltinimus neigė ir tvirtino, jog H.Rouhani turėtų daryti daugiau, kad padėtų neturtingiesiems.
Vyriausiasis prokuroras Mohammadas Jafaras Montazeri teigė, kad šie neramumai yra JAV, Izraelio ir Saudo Arabijos jau ketverius metus rezgamo sąmokslo padarinys. Jis taip pat sakė, kad į šalį bandė prasiskverbti džihadistų judėjimo „Islamo valstybė“ kovotojų.
Vis dėlto daug pareigūnų pripažino, kad daug iraniečių nepatenkinti ekonomikos padėtimi ir nedarbu. Šalyje šiuo metu darbo neturi apie 30 proc. jaunuolių.
Irano ekonomika per praeitus metus augo daugiau kaip 12 proc., pagal 2015 metų susitarimą su galingosiomis šalimis dėl Teherano branduolinės programos panaikinus šaliai taikytas sankcijas. Vis dėlto analitikai pastebi, kad šį atsigavimą daugiausiai skatina naftos eksportas, sukuriantis mažai darbo vietų.
Vidaus reikalų ministras Abdolreza Rahmani Fazli sakė, kad neramumuose visoje šalyje dalyvavo apie 42 tūkst. žmonių.
Tai didesnis skaičius nei 15 tūkst., kaip ankstesnę diena nurodė Revoliucinės gvardijos vadas, bet vis tiek gerokai mažesnis nei 2009 metais, kai šimtai tūkstančių žmonių buvo išėję į gatves protestuoti prieš ginčijamus prezidento rinkimus.
Sankcijų klausimas
D.Trumpas turės kitą savaitę nuspręsti, ar su branduoline programa susijusios sankcijos, įšaldytos pagal 2015 metų sutartį su Iranu, turi likti sustabdytos.
Pagal šią sutartį JAV prezidentas kas kelis mėnesius turi aktyviai stabdyti kai kurias sankcijas. Kitas galutinis terminas tai padaryti yra sausio 12-oji.
D.Trumpas savo „Twitter“ žinutėse ne kartą reiškė palaikymą protestuotojams per neramumus Irane, bet penktadienį vykusių eitynių dalyviai tokį JAV prezidento elgesį smerkė.
„Ponas Trumpas priėmė įstatymų prieš iraniečius, tokių kaip draudimas imigruoti, taip pat vadino iraniečius „laukiniais“... Staiga jis simpatizuoja iraniečiams ir juos remia – tai juokinga“, – Teherane sakė vienas vyriausybės darbuotojas, vardu Khalili.
