Penktadienį Vašingtono pasiuntinys JT Robertas Woodas (Robertas Vudas) papriekaištavo dėl, jo teigimu, „neteisėto ginklų perdavimo iš KLDR (Šiaurės Korėjos) į Rusiją“.
„Griežčiausiai smerkiame šiuos neteisėtus pervedimus, kurie labai prisidėjo prie to, kad Rusija galėtų vykdyti karą prieš Ukrainą“, – sakė jis prieš JT Saugumo Tarybos posėdį šiuo klausimu.
R. Woodo teigimu, šis ginklų perdavimas pažeidžia 2006-aisiais 2009-aisiais ir 2016-aisiais Saugumo Tarybos priimtas rezoliucijas šiuo klausimu.
Organizacijos „Conflict Armament Research“ (CAR), stebinčios ginklų naudojimą kare, vykdomasis direktorius Jonah Leffas (Džonas Lefas) Saugumo Tarybai sakė, kad esama įrodymų, jog Rusija Ukrainoje naudoja Pchenjano tiekiamas balistines raketas.
„CAR lauko tyrimų grupė fiziškai užfiksavo 2024 metų sausio 2 dieną į Charkivą pataikiusios balistinės raketos likučius“, – nurodė jis.
Pasak J. Leffo, tyrėjai padarė išvadą, kad raketa buvo pagaminta Šiaurės Korėjoje.
Jis pridūrė, kad anksčiau šiais metais į Kyjivą ir Zaporižią buvo paleistos identiškos raketos.
Rusijos ambasadorius JT Vasilijus Nebenzia savo ruožtu paneigė šiuos komentarus. Jis taip pat pareiškė pretenzijų dėl Ukrainos ir Europos Sąjungos atstovų dalyvavimo šiame posėdyje.
Šiaurės Korėjai dėl jos branduolinių ir raketų programų taikomos įvairios JT sankcijos, tačiau ji rado uolų partnerį Rusijoje, kuri yra veto teisę turinti Saugumo Tarybos narė ir kuriai Pchenjanas siunčia artilerijos sviedinius Maskvos invazijai į Ukrainą.
Anksčiau šį mėnesį Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasirašė susitarimą su Šiaurės Korėjos vadovu Kim Jong Unu (Kim Čen Unu), į kurį, be kita ko, įtrauktas abiejų šalių pasižadėjimas ateiti viena kitai į pagalbą užpuolimo atveju, taip tarsi grįžtant prie Šaltojo karo laikų aljanso.
Tuo tarpu Šiaurės Korėjos ambasadorius JT Kim Song Saugumo Tarybai sakė, kad „nėra pagrindo nerimauti“, ir pridūrė, kad naujausias Maskvos ir Pchenjano susitarimas buvo būtinas „siekiant pažangos santykiuose“.