JT pristatė metinį reagavimo į krizę planą, kuriame prašoma skirti 852,4 mln. JAV dolerių (779,23 mln. eurų), kad šiais metais Bangladeše besiglaudžiantiems rohinjų pabėgėliams, kurių dauguma yra musulmonai, ir juos priimančioms bendruomenėms būtų suteikta be galo reikalinga pagalba.
Bangladeše gyvena maždaug milijonas dažniausiai pilietybės neturinčių mažumos narių. Dauguma rohinjų pabėgo iš Mianmaro 2017-aisiais prasidėjus kariuomenės represijoms.
Apie 95 proc. rohinjų namų ūkių Bangladeše laikomi pažeidžiamais ir tebėra priklausomi nuo humanitarinės pagalbos, pareiškime nurodė Jungtinių Tautų pabėgėlių agentūra (UNHCR).
„Tarptautinis solidarumas su Bangladešu ir pabėgėlių apsauga yra kaip niekad reikalingi, konfliktui Mianmare aštrėjant“, – sakoma pranešime.
Pernai JT ir jų partneriai paprašė šalių skirti 876 mln. JAV dolerių (801 mln. eurų), kad padėtų krizės ištiktiems rohinjų pabėgėliams.
Tačiau galiausiai buvo surinkta tik 440 mln. dolerių (402 mln. eurų).
Humanitarinei krizei iš esmės nesulaukus tarptautinio dėmesio, UNHCR įspėjo, kad pastaraisiais metais nepakankamas finansavimas turėjo rimtų pasekmių.
Agentūra įspėjo, kad daugelis pabėgėlių negali patenkinti savo pagrindinių poreikių, ir pabrėžė, kad „kritiškai ir skubiai reikia nuolatinės pagalbos“.
Daugiau nei 75 proc. pagalbą gaunančių pabėgėlių yra moterys ir vaikai, teigiama pranešime, kuriame įspėjama, kad jiems gresia „didesnė išnaudojimo ir smurto lyties pagrindu rizika“.
„Daugiau nei pusė stovyklose esančių pabėgėlių yra jaunesni nei 18 metų ir vargsta dėl ribotų švietimo, įgūdžių ugdymo ir pragyvenimo galimybių“, – sakoma pranešime.
Prie JT inicijuoto bendro reagavimo į krizę plano prisijungė 117 partnerių, iš kurių beveik pusė yra Bangladešo organizacijos.
Juo bus siekiama padėti maždaug milijonui rohinjų pabėgėlių Koks Bazaro stovyklose ir Basan Čaro saloje bei beveik 350 tūkst. žmonių iš priimančiųjų bendruomenių.
Šie pinigai bus skirti maistui, būstui, sveikatos priežiūrai, geriamojo vandens tiekimui, apsaugai, švietimui ir kitokioms paramos priemonėms, pranešė JT.
Dėl prastų sąlygų perpildytose pabėgėlių stovyklose Bangladeše vis daugiau rohinjų priversti leistis į pavojingą kelionę jūra į Malaiziją ir Indoneziją.
Siekiant grąžinti pabėgėlius į Mianmarą, kuriame JT pradėjo tyrimą už šalyje tautinę mažumą sudarančių musulmonų rohinjų genocidą 2017 metais, padaryta maža pažanga.
Nuo tada šalies karinė chunta per 2021 metų perversmą užgrobė valdžią ir nušalino demokratiškai išrinktą Aung San Suu Kyi (Aung San Su Či) vyriausybę.
Mianmare, kuriame plačiai paplitęs ginkluotas pasipriešinimas, kariuomenė žiauriu būdu bando įteisinti savo valdžią, anksčiau šį mėnesį perspėjo JT žmogaus teisių vadovas Volkeris Turkas (Volkeris Tiurkas).
„Žmogaus teisių padėtis Mianmare virto nesibaigiančiu košmaru, atsidūrusiu toli nuo pasaulinės politikos dėmesio“, – pareiškė jis JT Žmogaus teisių tarybai.
