„Mes matėme pranešimus. Kreipiamės į Nigerio de facto valdžios institucijas, kad geriau suprastume, ką tai reiškia, ir kokias pasekmes tai turės humanitarinei veiklai“, – Ženevoje žurnalistams sakė JT atstovė spaudai Alessandra Vellucci (Alesandra Veluči).
Jos komentarai pasirodė po to, kai Nigerio vidaus reikalų ministerija vėlai ketvirtadienį paskelbė, kad neleidžia JT agentūroms, nevyriausybinėms ir tarptautinėms organizacijoms dirbti, jos teigimu, karinių operacijų zonose.
Ministerija nenurodė, kurie regionai bus paliesti šio nurodymo, tačiau teigė, kad priemonės taikomos „dėl dabartinės saugumo padėties“.
„Visa veikla ir (arba) judėjimas operacijų zonose laikinai sustabdyti“, – teigė ji.
Naujieji Nigerio kariuomenės vadovai valdžią perėmė per liepos 26 dieną įvykdytą perversmą, kai kariai nušalino prezidentą Mohamedą Bazoumą (Mohamedą Bazumą).
Vienas iš argumentų, kuriais jie grindė demokratiškai išrinkto lyderio nušalinimą, buvo sunki saugumo padėtis pačiame Sahelio centre esančioje buvusioje Prancūzijos kolonijoje, kovojančioje su džihadistų sukilimais.
Tačiau po perversmo išpuoliai tęsiasi, o JT pabėgėlių agentūra šią savaitę pranešė, kad vien per pastarąjį mėnesį dėl tokio smurto buvo perkelta daugiau kaip 20 tūkst. žmonių.