Ten, kur karaliauja skurdas, siekiant suvilioti paauglę kartais užtenka pažadėti gabalėlį muilo ir šiek tiek maisto. O kur dar pažadai vesti ir suteikti saugumą?
Vis dėlto pabaiga visada vienoda: vienos merginos pastoja, kitos užkrečiamos įvairiomis lytiniu keliu plintančiomis ligomis, o kariai pradingsta.
Valdžios pareigūnai kaltinimus seksualiniu išnaudojimu dažniausiai neigia arba pažada pradėti tyrimus, kurie galiausiai neatneša jokio rezultato.
Jau daug metų JT generaliniai sekretoriai, JT Saugumo Taryba ir organizacijai priklausančios narės šalys į tokius kaltinimus reaguoja su įniršiu. Jų pyktis paprastai krypsta į tuos, kurie informuoja apie nusikaltimus, o ne į tuos, kurie juos vykdo.
Neigimas – bene dažniausia JT reakcija. Pavyzdžiui, prieš keletą metų Somalyje vyko tarptautinė Afrikos Sąjungos misija. Joje dalyvaujantys taikdariai prostitucijai išnaudojo vietos mergaites ir jaunas moteris – šie veiksmai buvo laikomi vieša paslaptimi.
F.Oke: „JT teigia, kad dabar seksualinio smurto atvejų skaičius sumažėjo. Tačiau praėjus beveik dvidešimčiai nebaudžiamumo metų, tos moterys mums sakė nematančios prasmės pranešti apie nusikaltimus.“
Žmogaus teisių stebėjimo organizacija „Human Rights Watch“ atskleidė sunkiai suskaičiuojamus prievartinės prostitucijos, seksualinio smurto ir išnaudojimo atvejus.
Dažniausiai taikdariai vietines Somalio moteris suvedžiodavo pažadais duoti maisto ar vandens.
Tačiau žmogaus teisių stebėjimo organizacijų ataskaitos retai, jei apskritai, pasiekia JT Saugumo tarybą. Tuo tarpu mergaitės ir moterys, įvardinusios užpuolikus, pernelyg dažnai ignoruojamos arba diskredituojamos.
„JT teigia, kad dabar seksualinio smurto atvejų skaičius sumažėjo. Tačiau praėjus beveik dvidešimčiai nebaudžiamumo metų, tos moterys mums sako nematančios prasmės pranešti apie nusikaltimus“, – teigė „Fault Lines“ žurnalistė Femi Oke.
S.N.Anderlini teigimu, tokius nusikaltimus vykdantys taikdariai pažeidžia bet kokį etinį ir moralinį kodeksą. Jų veiksmai žemina jų atstovaujamas šalis, institucijas ir jų dėvimas uniformas.
Vyrai, kurie dengdamiesi JT vėliava turėtų ginti civilius, tačiau iš tiesų prieš juos vykdo nusikaltimus, yra didžiausia grėsmė JT patikimumui.
Vyrai, kurie dengdamiesi JT vėliava turėtų ginti civilius, tačiau iš tiesų prieš juos vykdo nusikaltimus, yra didžiausia grėsmė JT patikimumui.
„Galingiausios pasaulio valstybės daugiau nebegali slėptis už nuvalkiotų argumentų apie jų taip vadinamą „nulinę tolerancija seksualiniam išnaudojimui ir prievartai“, jei jos nedaro beveik nieko, kad nubaustų užpuolikus arba bent tinkamai ištirtų tokius nusikaltimus“, – rašo S.N.Anderlini.
„Associated Press“ šių metų pradžioje rašė, kad per pastaruosius 12 metų buvo užfiksuoti 2 tūkst. seksualinio išnaudojimo atvejų, kuriuos galimai įvykdė taikdariai ir kiti JT darbuotojai.
Daugiau kaip į 300 šitų atvejų buvo įtraukti vaikai. Deja, tik maža dalis įvykdžiusiųjų baisius nusikaltimus buvo įkalinti.
Sustojęs JT progresas
S.N.Anderlini teigimu, ši problema nėra neišsprendžiama. Kai dešimtajame dešimtmetyje pasaulis sužinojo apie pirmuosius dėl JT taikdarių seksualinio smurto gimusius kūdikius, moterų teisių ir taikos aktyvistai aiškiai išdėstė praktiškus šios problemos sprendimo būdus.
2000-aisiais vykdytos kampanijos „Women Building Peace“ metu šiuo klausimu buvo tiesiogiai kreiptasi į JT Saugumo tarybą. Tuomet buvo priimta rezoliucija Nr. 1325 dėl moterų, taikos ir saugumo.
Rezoliucijose buvo reikalauja, kad taikdariams būtų organizuojami specialūs kursai, kurių tema – moterų apsauga, teisės ir poreikiai tose bendruomenėse, kuriose jie ruošiasi tarnauti ar tarnauja.
Vėliau buvo priimtos dar septynios rezoliucijos, pateikiančios realius problemos dėl JT taikdarių vykdomo seksualinio smurto sprendimo būdus.
Rezoliucijose reikalaujama, kad taikdariams būtų organizuojami specialūs kursai, kurių tema – moterų saugumas, teisės ir poreikiai tose bendruomenėse, kuriose jie ruošiasi tarnauti ar tarnauja.
Rezoliucijose taip pat reikalaujama JT darbuotojams suteikti daugiau informacijos apie ŽIV/AIDS ir užtikrinti, kad po JT vėliava tarnaujančios pajėgos suvoktų nulinę organizacijos toleranciją seksualiniam išnaudojimui ir smurtui.
Tačiau esminiu galima vadinti reikalavimą, kad į taikdarių pajėgas būtų priimta daugiau moterų.
Šių rezoliucijų reikalavimų laikymasis tikrai nebuvo pavyzdinis.
Kiekvienas JT generalinius sekretorius bandė spręsti šią problemą ir organizacijai priklausančių šalių narių, siunčiančių taikdarius, reikalavo užtikrinti tvarką. Tačiau panašu, kad tokie įsakymai nebuvo išgirsti.
Iš dalies todėl, kad Jungtinių Tautų Chartijos šeštajame skyriuje teigiama, kad šalys narės privalo veikti pagal nurodymus, tačiau jų nesilaikydamos nesulaukia jokių bausmių.
Iš dalies todėl, kad Jungtinių Tautų Chartijoje teigiama, kad šalys narės privalo veikti pagal organizacijos nurodymus, tačiau jų nesilaikydamos nesulaukia jokių nuobaudų.
Tiesa, 2016-aisiais JAV iniciatyva JT Saugumo tarnyba priėmė pirmąją rezoliuciją, atvirai siekiančią pažaboti taikdarių seksualinio išnaudojimo problemą.
Pagrindinė priemonė, už kurią aršiai kovojo tuometinė JAV ambasadorė Samantha Power, buvo ši: jei įrodomas seksualinis smurtas, visi tos šalies taikdariai išsiunčiami namo.
Egiptas vadovavo besipriešinančių šalių grupei teigdamas, kad tai galima laikyti kolektyvine bausme. Vis dėlto JAV pozicija nugalėjo.
Kai šiemet naujuoju JT generaliniu sekretoriumi tapo Antonio Guterresas, šis klausimas ir vėl buvo iškeltas į viešumą. Kovo mėnesį A.Guterreso ataskaitoje buvo teigiama, kad aukos poreikiai yra laikomi JT prioritetu.
Taip pat narės šalys buvo įpareigotos pakeisti įstatymus, remti tyrimus ir užtikrinti tvarką savo pajėgose.
Yra dar vienas paprastas žingsnis, kurį galėtų žengti JT: karinėse ir taikos palaikymo pajėgose įdarbinti daugiau moterų.
Anot A.Guterreso ir Švedijos delegacijos JT, geresnė vyrų ir moterų pusiausvyra taikdarių pajėgose užtikrintų geresnę prieigą prie vietinių bendruomenių, padidintų skaidrumą ir atsiskaitomumą tarp pačių pajėgų bei sumažintų seksualinio smurto atvejus.
S.N.Anderlini: „Pabandykite įsivaizduoti tokį scenarijų: 100 proc. taikdarių sudaro moterys. Seksualinio smurto ir išnaudojimo atvejai greičiausiai visiškai išnyktų. Tačiau kol kas beveik nebuvo imtasi jokių priemonių padidinti moterų skaičių pajėgose“
„Pabandykite įsivaizduoti tokį scenarijų: 100 proc. taikdarių sudaro moterys. Seksualinio smurto ir išnaudojimo atvejai greičiausiai visiškai išnyktų.
Tačiau kol kas beveik nebuvo imtasi jokių priemonių padidinti moterų skaičių pajėgose“, – rašo S.N.Anderlini.
2005-aisiais taikdarių pajėgose moterys sudarė tik 3 proc. JT taikos palaikymo operacijų departamento teigimu, tose šalyse, kurios JT siunčia taikdarius, policijoje ir kariuomenėje nepakanka moterų. Tuomet buvo svarstoma apie kvotų nustatymą.
S.N.Anderlini teigė 2008-aisiais sutikusi policijos pareigūnę iš Jordanijos, kuri sakė metų metus svajojusi prisijungti prie Jordanijos taikdarių pajėgų. Kiekvieną kartą jos kandidatūra būdavo atmetama nacionaliniu lygiu.
Ši policininkės iš Jordanijos istorija atskleidžia esminę problemą: daugumoje JT priklausančių šalių kariai ir pareigūnai, išsiųsti kaip taikdariai, uždirba daugiau nei namuose.
Jie nelabai nori užleisti savo šiltas vietas, todėl moterys paliekamos nuošalyje.
Kas toliau?
Labai svarbu nubausti tuos, kurie pažeidė įstatymus. Tačiau bausmė nebūtinai užkirs kelią vyrams ir toliau seksualiai išnaudoti moteris bei mergaites. Todėl aukų jaučiama baimė ir gėda turi gulti ant užpuolikų pečių.
Viešumas ir gėdijimas – galingi įrankiai, todėl taikdariai turėtų būti informuoti, kad jiems pažeidus nulinės tolerancijos politiką, jų šeimoms ir bendruomenėms bus pranešta apie seksualinius nusikaltimus.
Viešumas ir gėdijimas – galingi įrankiai, todėl taikdariai turėtų būti informuoti, kad jiems pažeidus nulinės tolerancijos politiką, jų šeimoms ir bendruomenėms bus pranešta apie seksualinius nusikaltimus.
Kartu su išsiuntimu namo ir algos neišmokėjimu, ši priemonė turėtų padėti sustabdyti vyrus nuo siaubingų nusikaltimų.
Daugybė šalių varžosi dėl teisės, kad jų kariai ar policininkai galėtų prisijungti prie JT pajėgų.
Ne tik todėl, kad taikdariams mokami didesni atlyginimai, bet ir todėl, kad pinigų skiriama pačioms vyriausybėms.
Besivaržančioms dėl teisės siųsti taikdarius šalims JT galėtų pateikti tam tikrus reikalavimus, pavyzdžiui, kad 20 ar 30 proc. jų siunčiamų pajėgų sudarytų moterys. Taip pat už kiekvieną pasamdytą moterį taikdarę galėtų būti mokama papildomai. Šiam tikslui lėšas galėtų skirti labiau pasiturinčios JT narės.
Vietinės vyriausybės turėtų inicijuoti programas, padedančias apmokyti moteris ir skatinti jas tarnauti užsienyje. Pavyzdžiui, tokios neseniai karinių konfliktų krėstos šalys kaip Nepalas savo kariuomenėse turi daugybę moterų, galinčių tarnauti kaip taikdarės.
Tuo tarpu Šri Lankoje organizacija „War affected women“ 2013-2014 metais apmokė 750 abiejų lyčių pareigūnų 431 policijos stotyje.
Privati apsaugos firma samdo aukšto lygio profesionalus tam, kad užkirstų kelią bet kokiam seksualiniam ar prieš moteris nukreiptam smurtui.
To rezultatai – sumažėjęs smurtas prieš moteris ir pagerėję santykiai su vietinėmis bendruomenėmis. Be to, pasaulyje netrūksta moterų asociacijų, galinčių ir sugebančių tokius mokymus organizuoti.
Išeitimi gali tapti ir privatus sektorius. Puikus to pavyzdys – kompanija „Genderforce“. Privati apsaugos firma samdo aukšto lygio profesionalus tam, kad užkirstų kelią bet kokiam seksualiniam ar prieš moteris nukreiptam smurtui.
„Genderforce“ kompanija vykdė programas Afganistane ir Kongo Demokratinėje Respublikoje. Čia saugumo firma ne tik padėjo užkirsti kelią seksualiniam smurtui, bet ir sugebėjo susitarti dėl vietinių karių nusiginklavimo.
Galiausiai generalinis sekretorius siūlo gerinti komunikacijos strategiją. JT ir kitos su moterimis dirbančios organizacijos turėtų padėti informuoti vietines gyventojas apie JT pajėgų vaidmenį, pareigas ir atsakomybes.
Joms turėtų būti paaiškinta, kas laikoma įstatymų pažeidimu ir apie kokius karių veiksmus būtina pranešti teisėsaugai.
