Praėjusį mėnesį apeliaciją Hagoje svarstę teisėjai paliko galioti R.Karadžičiui 2016 metais teismo skirtą nuosprendį už genocidą ir karo nusikaltimus, įskaitant žudynes Srebrenicoje ir kitus žiaurumus, įvykdytus per Bosnijos pilietinį karą dešimtajame dešimtmetyje.
Teisėjai dar nusprendė sugriežtinti anksčiau R.Karadžičiui skirtą 40 metų įkalinimo bausmę, pakeisdami ją įkalinimu iki gyvos galvos. Pasak teisėjų, pirmoji bausmė buvo skirta nepakankamai įvertinus patį nusikaltimų mastą ir "sisteminius žiaurumus“.
Praėjusią savaitę R.Karadžičiaus advokatas pasinaudojo paskutine galimybe pakeisti jo klientui skirtą bausmę ir sakė, kad jo ginamojo naujausias bandymas „gali būti išskirtinis, nes jis skundžia tik jam skirtą bausmę, o ne patį nuosprendį“.
Tačiau tribunolo teisėjai nusprendė, kad „Karadžičiaus skundui dėl apeliacinio nuosprendžio ... nėra teisinio pagrindo“.
Todėl teismas „atmeta skundą ir prašymą“, – sakoma pirmininkavusio teisėjo Carmelo Agiuso teismo dokumente.
73 metų R.Karadžičius ir buvęs jo pajėgų vadas generolas Ratko Mladičius yra vieni paskutinių įtariamųjų, teistų dėl kruvino 1992-1995 metų karo Bosnijoje.
„Bosnijos skerdiku“ pramintas 76 metų R. Mladičius taip pat pateikė apeliaciją dėl savo 2017 metų apkaltinamųjų nuosprendžių ir įkalinimo iki gyvos galvos bausmės remiantis kone identiškais kaltinimais, įskaitant kaltinimus už 1995-ųjų žudynes Srebrenicos anklave, kur R.Mladičiaus vadovaujami kariai išžudė beveik 8 tūkst. musulmonų vyrų ir berniukų.
Šios žudynės, kurių aukų vis dar randama masinėse kapavietės, įvyko Bosnijos serbų pajėgos išstūmus JT taikdarius iš Srebrenicos ankalvo.
Jos laikomos vienu tamsiausių to karinio konflikto epizodų ir kruviniausiomis skerdynėmis Europoje po Antrojo pasaulinio karo. Du tarptautiniai teismai yra pripažinę jas genocidu.
