Rezoliucijai pritarė 24 iš 47 tarybos narių, devynios balsavo „prieš“, o 14 susilaikė. Šia iniciatyva bus pradėtas beprecedenčio masto pažeidimų ir jų „pamatinių priežasčių“ nagrinėjimas per ne vieną dešimtmetį trunkantį konfliktą Artimuosiuose Rytuose.
Tekstas, kurį Pakistanas pateikė Islamo bendradarbiavimo organizacijos vardu, buvo aptartas per specialią vienos dienos tarybos sesiją, skirtą anksčiau šį mėnesį įvykusiam smurto proveržiui tarp izraeliečių ir palestiniečių.
Dalyvaudama specialioje Jungtinių Tautų Žmogaus teisių tarybos sesijoje JT žmogaus teisių komisarė Michelle Bachelet (Mišel Bačelet) išreiškė didelį susirūpinimą dėl to, kad per atakas Gazos Ruože „žuvo ar nukentėjo daug civilių gyventojų“, ir perspėjo, jog Izraelio antskrydžiai šiame anklave „gali prilygti karo nusikaltimams“.
Ji taip pat sakė, kad islamistų judėjimo „Hamas“ „beatodairiškas“ raketų leidimas Izraelio link buvo „aiškus tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimas“.
„Pamatinės priežastys“
Gazos Ruožo sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, prieš įsigaliojant paliauboms praėjusį penktadienį Izraelio 11 dienų rengti antskrydžiai ir artilerijos apšaudymai pareikalavo 254 palestiniečių, įskaitant 66 vaikus, gyvybių, taip pat buvo sužeisti daugiau nei 1,9 tūkst. žmonių.
Tuo metu iš pajūrio anklavo paleistos raketos ir kiti sviediniai žydų valstybėje pražudė 12 žmonių, įskaitant vieną vaiką bei Izraelio arabų kilmės paauglį, nurodo medikai. Per konfliktą Izraelyje buvo sužeisti dar apie 357 asmenys.
Ketvirtadienį priimta rezoliucija inicijuojamas nuodugnus tarptautinis tyrimas dėl pažeidimų, susijusių su vėliausiu smurtu Gazos Ruože, taip pat „sistemingi“ pažeidimai palestiniečių teritorijose bei pačiame Izraelyje, provokuojantys smurtą ištisus dešimtmečius.
Taryba sutiko įsteigti „nuolatinę nepriklausomą tarptautinę tyrimo komisiją... okupuotoje Palestinos teritorijoje, įskaitant Rytų Jeruzalę, ir Izraelyje“.
Dokumente numatyta, kad turės būti ištirtos „pamatinės pasikartojančios įtampos ir nestabilumo priežastys, įskaitant sisteminę diskriminaciją ir represijas dėl grupinio identiteto“.
Tyrimas turėtų būti sutelktas į faktų nustatymą ir įrodymų rinkimą teisminiam procesui, taip pat turėtų būti siekiama nustatyti kaltininkus, kad būtų užtikrinta, kad jie būtų patraukti atsakomybėn, nurodoma tekste.
Be to, šalys dokumente raginamos „susilaikyti nuo ginklų perdavimo, kai, jų vertinimu... esama aiškios rizikos, kad tie ginklai gali būti panaudoti vykdant rimtus pažeidimus ar piktnaudžiavimus ar palengvinant jų vykdymą“.
Izraelio premjeras Benjaminas Netanyahu savo ruožtu pasmerkė „gėdingą“ JT Žmogaus teisių tarybos sprendimą inicijuoti tyrimą palestiniečių teritorijose ir žydų valstybėje.
„Šiandienos gėdingas sprendimas yra dar vienas JT Žmogaus teisių tarybos akivaizdžios antiizraelietiškos manijos pavyzdys“, – sakoma B.Netanyahu pranešime.
Tuo metu palestiniečių užsienio reikalų ministerija sakė, kad šis JT Žmogaus teisių tarybos sprendimas „atspindi tarptautinės bendruomenės pasiryžimą eiti atsakomybės, teisėsaugos ir palestiniečių žmogaus teisių apsaugos keliu“.
