Tarptautinis Teisingumo Teismas (TTT) priėmė sprendimą Rusijos pajėgoms suintensyvinus gyvenamųjų namų Ukrainos sostinėje apšaudymą. Dėl Rusijos karo veiksmų Ukrainą jau paliko per 3 mln. žmonių.
Ukraina skubos tvarka kreipėsi į Hagoje įsikūrusį TTT netrukus po to, kai Rusija vasario 24 dieną užpuolė šalį.
Ukraina kaltino Rusiją, kad ji neteisėtai bando pateisinti karą, melagingai tvirtindama, kad Ukrainos separatistinėse Donecko ir Luhansko srityje vykdomas genocidas.
Kyjivas norėjo, kad teismas imtųsi laikinųjų priemonių ir įpareigotų Rusiją „nedelsiant sustabdyti karines operacijas“. Pasak JT žmogaus teisių agentūros, karas jau pareikalavo mažiausiai 1 834 civilių gyvybių.
„Itin susirūpinęs“
„Rusijos Federacija turi nedelsdama sustabdyti karines operacijas, kurias ji pradėjo vasario 24 dieną Ukrainos teritorijoje“, kol bus priimtas galutinis sprendimas šioje byloje, per TTT posėdį, surengtą teismo būstinėje Taikos rūmuose, kalbėjo pirmininkaujanti teisėja Joan Donoghue.
„Teismas yra itin susirūpinęs dėl to, kad Rusijos Federacija panaudojo jėgą, o tai kelia labai rimtų tarptautinės teisės klausimų“, – sakė J.Donoghue.
Ukrainos atstovai gyrė šį teismo sprendimą.
„Tai visiška teisingumo pergalė ir visiška Ukrainos pergalė“, – žurnalistams sakė Ukrainos atstovas TTT Antonas Korynevyčius.
„Liksime čia tol, kol žmonės galės grįžti į įprastą gyvenimą“, – pridūrė kita atstovė Oksana Zolotariova.
Rusijos atstovų posėdyje nebuvo.
Prie pastato buvo susirinkę kelios dešimtys protestuotojų, daugelis jų buvo atsinešę plakatus su užrašais „Sustabdykite Putiną“ ir „Apsaugokite mūsų dangų“, turėdami omenyje Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio prašymą NATO įvesti neskraidymo zoną virš Ukrainos.
„Nėra įrodymų, kad buvo vykdomas genocidas“
Rusija nepasirodė kovo 7 ir 8 dienomis vykusiuose TTT posėdžiuose. Teismui pateiktame raštiškame pareiškime jis tvirtino, kad TTT „neturi jurisdikcijos“, nes Kyjivo pateiktas prašymas nepatenka į 1948 metų Konvencijos dėl kelio užkirtimo genocido nusikaltimui ir baudimo už jį, kuria grindžiama ši byla, taikymo sritį.
„Rusijos Federacijos vyriausybė maloniai prašo Teismo susilaikyti nuo laikinųjų priemonių pritaikymo ir išbraukti šią bylą iš savo sąrašo“, – nurodė Maskva, tvirtindama, kad nepasirodė teisme, nes neturėjo pakankamai laiko pasirengti.
Be to, ji teisino jėgos naudojimą Ukrainoje, teigdama, jog tai yra „savigyna“.
Tačiau TTT nusprendė, kad jis turi jurisdikciją nagrinėti šią bylą, o J.Donoghue pažymėjo, kad Teismas šiuo metu „neturi įrodymų, pagrindžiančių Rusijos Federacijos teiginį, kad Ukrainos teritorijoje buvo vykdomas genocidas“.
Teisėja pridūrė, kad nors šalys turi teisę gintis nuo įtariamo genocido, tai turi vykti „atsižvelgiant į Jungtinių Tautų dvasią ir tikslus“.
J.Donoghue sakė, kad abejotina, ar Genocido konvencija leidžia susitariančiajai šaliai „vienašališkai panaudoti jėgą kitos valstybės teritorijoje siekiant užkirsti kelią įtariamam genocidui arba nubausti už jį“.
Po Antrojo pasaulinio karo įsteigtam Tarptautiniam Teisingumo Teismui pavesta spręsti JT valstybių narių ginčus, daugiausia remiantis sutartimis ir konvencijomis.
TTT sprendimai yra teisiškai privalomi, tačiau teismas neturi realių priemonių priversti šalis vykdyti jo nutartis.
Visai bylai išnagrinėti gali prireikti ne vienų metų, sako ekspertai.
Trečiadienį teisėjai taip pat nurodė Maskvai užtikrinti, kad kariniai ar nereguliarūs ginkluoti daliniai „nesiimtų jokių tolesnių veiksmų“ puolimui tęsti.
„Visiškai kitas klausimas – ar Rusija paklus“, – sakė Amsterdamo laisvojo universiteto tarptautinės baudžiamosios teisės ir viešosios teisės dėstytoja Marieke de Hoon.
Ši byla yra atskira nuo tyrimo dėl karo nusikaltimų, pradėto Tarptautinio Baudžiamojo Teismo (TBT) – kito tribunolo, irgi įsikūrusio Hagoje.
