Per trejus metus nuo kruvino konflikto pradžios žuvo jau daugiau nei 10 tūkst. žmonių. Ukraina prašo TTT pagalbos užtikrinant stabilumą neramiuose šalies rytuose.
Kijevas taip pat prašo Hagoje įsikūrusio teismo nurodyti Maskvai nutraukti rasinę mažumų diskriminaciją Rusijos okupuotame Krymo pusiasalyje, o ypač ten gyvenančių totorių.
TTT buvo įkurtas 1945 metais, kad pagal tarptautinę teisę būtų sprendžiami šalių ginčai.
Ukraina savo ieškinį pateikė sausį. Ji apkaltino Rusiją pažeidus savo tarptautinius įsipareigojimus, numatytus Terorizmo finansavimo konvencijoje ir tarptautinėje konvencijoje dėl visų formų rasinės diskriminacijos panaikinimo. Maskva šiuos kaltinimus neigia.
Savo ieškinyje Ukraina apkaltino Rusiją terorizmo rėmimu finansuojant prorusiškus separatistus ir teikiant karinę paramą apsišaukėliškoms Donecko ir Luhansko liaudies respublikoms.
Savo ieškinyje Ukraina apkaltino Rusiją „terorizmo rėmimu“ finansuojant prorusiškus separatistus ir teikiant karinę paramą apsišaukėliškoms Donecko ir Luhansko liaudies respublikoms.
Kijevas prašo, kad 15 teisėjų kolegija nutartų, jog Rusijos Federacijai turi prisiimti tarptautinę atsakomybę už „terorizmo aktus, jos įgaliotinių įvykdytus Ukrainoje“.
Tarp šių išpuolių minimas ir civilių apšaudymas bei Malaizijos oro linijų MH17 reiso lėktuvo numušimas. 2014 metų liepą šis orlaivis buvo numuštas Rusijos gamybos raketa „Buk“ virš prorusiškų separatistų kontroliuojamos teritorijos.
Ukraina siekia, kad Rusija išmokėtų kompensacijas 298 lėktuvo katastrofos aukų šeimoms bei visiems civiliams, nukentėjusiems nuo konflikto – vieno iš daugiausia gyvybių nusinešusio konflikto Senajame žemyne nuo praėjusio amžiaus 10-o dešimtmečio, kai Europoje siautėjo Balkanų karai.
Maskva kaltinimus neigia
Kadangi TTT gali užtrukti ištisus mėnesius, kol nuspręs, ar nagrinės bylą, Ukraina taip pat pateikė tarpinį prašymą taikyti Rusijai prevencines priemones.
Savo tarpinėje paraiškoje Ukraina prašo teismo priimti nutartį, kad Rusija būtų įpareigota susilaikyti nuo bet kokių veiksmų, galinčių išplėsti ir apsunkinti ginčą arba jo sprendimą, įskaitant pinigų, ginklų, įrangos bei personalo siuntimą į Ukrainos rytus.
Paraiškoje taip pat prašoma, kad Maskva kontroliuotų savo sienas Rytų Ukrainoje ir nutrauktų rasinę diskriminaciją Kryme, ypač prieš totorius.
Po kovą surengtų posėdžių TTT savo sprendimą dėl tarpinės paraiškos paskelbs trečiadienį.
Rusijos atstovas: „Pagal sutartis, kuriomis dabar remiasi Ukraina, Rusijos Federacija tikrai laikosi savo įsipareigojimų.“
Maskva jai metamus kaltinimus terorizmu kategoriškai neigia, ir tvirtina, kad jie „nėra nei faktiniai, nei teisiniai“. Be to, pasak Maskvos, minėta byla nė nepriklauso TTT jurisdikcijai.
„Pagal sutartis, kuriomis dabar remiasi Ukraina, Rusijos Federacija tikrai laikosi savo įsipareigojimų“, – teisme praėjusį mėnesį sakė Rusijos atstovas Romanas Kolodkinas.
Rusija ignoruos nutartį
2014 metais įsiplieskęs konfliktas, ypač po to, kai Rusija užėmė Ukrainos pietinį Krymo pusiasalį, labai pakenkė Maskvos ir Vakarų santykiams – šie pasiekė žemiausią lygį nuo Šaltojo karo laikų.
Nors TTT sprendimų vykdymas yra privalomas, teismas neturi galių priversti juos vykdyti.
Tai padaryti galėtų tik Jungtinių Tautų Saugumo Taryba, tačiau Rusija, nuolatinė jos narė, turi veto teisę.
Tarptautinių santykių ekspertas Ko Colijnas iš Hagoje įsikūrusio „Clingendael“ mokslinio instituto sakė nemanąs, kad Rusiją kaip nors paveiks teismo sprendimas.
„Manau, kad jie ignoruos šią nutartį, nesvarbu ar ji bus teigiama, ar neigiama“, – naujienų agentūrai AFP sakė K.Colijnas.
Tuo tarpu Ukrainos teisingumo ministras Pavlo Petrenka ketvirtadienį paskelbtame pranešime nurodė, kad iškart po teismo sprendimo Kijevas paskelbs naujų, labai įdomių įrodymų, kurie, anot jo, paneigs „daugelį Rusijos melų ir Rusijos propagandos“.
