„Dėl aukščiausias pareigas užimančių Mianmaro generolų, įskaitant ginkluotųjų pajėgų vyriausiąjį vadą vyresnįjį generolą Miną Aungą Hlaingą, turi būti atliktas tyrimas; jie turi būti teisiami už genocidą Rachinų valstijos šiaurėje, taip pat už nusikaltimus žmoniškumui ir karo nusikaltimus Rachinų, Kačinų ir Šanų valstijose“, – sakoma JT remiamos misijos faktams apie padėtį Mianmare surinkti paskelbtame pranešime.
Apie 700 tūkst. rohinjų pabėgo iš šiaurinės Rachinų valstijos į Bangladešą, Mianmarui pernai rugpjūtį pradėjus represijas prieš sukilėlius ir šioms peraugus į didesnio masto susidorojimą su šia mažuma. Rohinjų kaimai buvo deginami, o jų gyventojai žudomi ir prievartaujami karių bei gyventojų daugumą sudarančių budistų gaujų.
Mianmaras atkakliai neigė vykdantis etninį valymą ir tvirtino reaguojantis į rohinjų sukilėlių išpuolius.
Tačiau pirmadienį paskelbtoje JT misijos ataskaitoje sakoma, kad kariuomenės taktika buvo „nuosekliai ir smarkiai neproporcinga, palyginus su faktinėmis grėsmėmis saugumui“.
Misija, pernai kovą įkurta JT Žmogaus teisių tarybos, padarė išvadą, kad „esama pakankamai informacijos tyrimui dėl Tatmadaw (tamado, ginkluotųjų pajėgų) vadovybės aukšto rango pareigūnų (veiksmų) ir jų teisiniam persekiojimui“.
„Nusikaltimai Rachinų valstijoje ir jų vykdymo būdas savo pobūdžiu, sunkumu ir mastu prilygsta tokiems, kurie kitais kontekstais yra leidę nustatyti ketinimus vykdyti genocidą“, – sakoma ataskaitoje.
Tyrėjai tarp potencialių kaltinamųjų įvardijo Miną Aungą Hlaingą ir penkis kitus aukšto rango kariuomenės vadus. Pasak jų, ilgesniu įtariamųjų sąrašu galėtų būti pasidalyta su „kokiu nors kompetentingu ir patikimu organu, siekiančiu atskaitingumo pagal tarptautines normas ir standartus“.
Taip pat buvo sukritikuota Mianmaro civilinė lyderė Aung San Suu Kyi – Nobelio taikos premijos laureatė, daugelio smerkiama už nesugebėjimą apginti etninės mažumos, kurios nariai neturi jokios pilietybės.
Ataskaitoje sakoma, kad ji „nepasinaudojo faktinės vyriausybės vadovės padėtimi arba savo moraliniu autoritetu, kad pažabotų šių įvykių vystymąsi arba užkirstų jiems kelią“.
Nors tyrėjai pripažįsta, kad Aung San Suu Kyi arba kitų civilinės valdžios struktūrų įtaka kariuomenės veiksmams menka, ataskaitoje teigiama, kad jie „savo veiksmais ir neveikimu... prisidėjo prie nusikalstamų žiaurumų vykdymo“.
Tyrėjai ragina JT Saugumo Tarybą pavesti dėl padėties Mianmare pavesti spręsti Tarptautiniam Baudžiamajam Teismui arba sudaryti ypatingąjį tarptautinį baudžiamąjį tribunolą.
Misija faktams nustatyti taip pat rekomendavo paskelbti ginklų prekybos embargą ir įvesti „individualias sankcijas tiems, kam atrodo tenkanti didžiausia atsakomybė“.
