Savo pirmojoje ataskaitoje Žmogaus teisių ekspertų komisija dėl Etiopijos nurodė, kad rado įrodymų, jog nuo 2020 metų lapkričio, kai šiauriniame Tigrėjaus regione prasidėjo kovos, visos pusės šalyje įvykdė daugybę pažeidimų.
Pernai JT Žmogaus teisių tarybos sudaryta komisija, kurią sudaro trys nepriklausomi teisių ekspertai, teigė turinti „pagrįstų priežasčių manyti, kad keliais atvejais šie pažeidimai prilygsta karo nusikaltimams ir nusikaltimams žmoniškumui“.
Ekspertai atkreipė dėmesį į sudėtingą padėtį Tigrėjuje, kur vyriausybė ir jos sąjungininkai daugiau nei metus neleidžia maždaug 6 mln. žmonių naudotis pagrindinėmis paslaugomis, įskaitant internetą ir bankininkystę, ir kur dėl griežtų humanitarinės pagalbos prieinamumo apribojimų 90 proc. gyventojų labai reikia pagalbos.
Ataskaitoje teigiama, kad yra „pagrįstų priežasčių manyti, jog federalinė vyriausybė ir su ja susijusių regioninių valstijų vyriausybės vykdė ir tebevykdo nusikaltimus žmoniškumui – persekiojimą etniniu pagrindu ir kitus nežmoniškus veiksmus“.
Be to, tvirtinama, kad jie „tyčia kelia dideles kančias ar rimtus kūno sužalojimus, psichinei ar fizinei sveikatai, nes ir toliau atima ir trukdo teikti humanitarinę pagalbą Tigrėjui“.
Komisijos pirmininkė Kaari Betty Murungi savo pareiškime humanitarinę krizę Tigrėjuje apibūdino kaip „šokiruojančią tiek savo mastu, tiek trukme“.
„Plačiai paplitęs pagrindinių paslaugų, maisto, sveikatos priežiūros ir humanitarinės pagalbos neteikimas ir trukdymas juos gauti daro pražūtingą poveikį civiliams gyventojams, ir turime pagrįstų priežasčių manyti, kad tai prilygsta nusikaltimui žmoniškumui“, – sakė ji.
„Taip pat turime pagrįstų priežasčių manyti, kad federalinė vyriausybė naudoja badą kaip kovos metodą“, – pridūrė ji ir paragino vyriausybę „nedelsiant atkurti pagrindines paslaugas ir užtikrinti visišką ir nevaržomą humanitarinės pagalbos prieinamumą“.
K.B.Murungi taip pat paragino Tigrėjaus pajėgas „užtikrinti, kad humanitarinės pagalbos agentūros galėtų veikti be kliūčių“.
Rugpjūčio pabaigoje atsinaujinus kovoms tarp vyriausybės pajėgų ir jų sąjungininkų bei sukilėlių, vadovaujamų Tigrėjaus liaudies išsivadavimo fronto (TPLF), Tigrėjus buvo kelis kartus bombarduotas.
TPLF dešimtmečius valdė Etiopiją, kol 2018 metais į valdžią atėjo ministras pirmininkas Abiy Ahmedas.
Sugrįžimas prie kovų sužlugdė kovo mėnesį pasiektas paliaubas ir sužlugdė viltis taikiai išspręsti karą, per kurį žuvo daugybė civilių gyventojų ir kuris sukėlė humanitarinę krizę šiaurės Etiopijoje.
„Atsinaujinus karo veiksmams šiaurės Etiopijoje, kyla labai reali rizika, kad civiliai gyventojai toliau kentės ir bus įvykdyti nauji žiaurūs nusikaltimai“, – perspėjo K.B.Murungi.
„Tarptautinė bendruomenė turėtų nelikti abejinga ir dėti daugiau pastangų, kad karo veiksmai būtų nutraukti, o humanitarinė pagalba ir paslaugos Tigrajuje būtų atkurtos“, – sakė ji.
„Jei to nepadarysime, tai bus katastrofa Etiopijos žmonėms ir turės platesnių pasekmių taikai ir stabilumui regione“, – teigė ekspertė.
