„Mums svarbu savo akimis pamatyti tų galimų pažeidimų vietas“, – Žmogaus teisių tarybai sakė JT faktų nustatymo misijos vadovas Marzuki Darusmanas.
„Ten vyksta baisi humanitarinė krizė, ir jai nedelsiant reikia skirti dėmesio“, – pridūrė jis.
JT Žmogaus teisių taryba minėtą misiją įkūrė kovą; jos tikslas – ištirti galimus pažeidimus Mianmare, daugiausiai dėmesio skiriant įtariamiems nusikaltimams prieš rohinjų musulmonų mažumą Rachinų valstijoje.
Mianmaro faktinė lyderė Aung San Suu Kyi jau ne kartą yra sakiusi, kad JT tyrimas yra nenaudingas, ir tvirtino, kad jos vyriausybė JT tyrėjams padėti nesiruošia.
Antradienį ji kreipėsi į pasaulinę bendriją prašydama paramos dėl pabėgėlių krizės, kurią JT pasmerkė kaip „etninį valymą“, ragino padėti jos šaliai susivienyti įveikiant religinį ir etninį susiskaldymą ir pasiūlė galimybę grįžti daliai musulmonų rohinjų, priverstų bėgti iš šalies dėl armijos operacijų.
Tačiau praėjus kelioms valandoms po šios kalbos, Mianmaro ambasadorius prie JT Htinas Lynnas pabrėžė, kad jo vyriausybės „pozicija atsiriboti nuo rezoliucijos“ dėl faktų nustatymo misijos įkūrimo nepakito.
„Tebemanome, kad tokios misijos įkūrimas nėra naudinga veiksmų kryptis sprendžiant sudėtingą Rachinų problemą“, – sakė jis Žmogaus teisių tarybai.
M.Darusmanas savo ruožtu didina spaudimą Mianmarui teigdamas, kad „vyriausybės interesas ir Mianmaro žmonių interesas yra perduoti savo nuomones ir įrodymus tiesiogiai (JT) misijai“.
Jo teigimu, JT „skubiai išsiuntė komandą į Bangladešą“, kur per pastarąsias savaites dėl Mianmaro kariuomenės veiksmų pabėgo daugiau kaip 400 tūkst. rohinjų.
Indonezijos pilietybę turintis M.Darusmanas perspėjo, kad Mianmare esama „pavojaus ženklų“, kad dabartinė situacija gali dar labiau pablogėti.
Jis atkreipė dėmesį į pranešimus, kad daugiausiai budistiškame Mianmare išplito propaganda, kurioje „rohinjai prilyginami kenkėjams“.
