Be to, JT vadovas sakė, kad mažiausiai 40 mln. vaikų visame pasaulyje nuo švietimo atkirsti liko „jiems itin svarbiais ikimokykliniais metais“.
A.Guterresas perspėjo, kad dėl to pasauliui gresia „visos kartos katastrofa, galinti iššvaistyti begalinį žmogiškąjį potencialą, pakenkti per dešimtmečius pasiektai pažangai ir padidinti įsigalėjusią nelygybę“.
Pasak JT generalinio sekretoriaus, net prieš pandemiją pasaulis susidūrė su „mokymosi krize“, kai mokyklų nelankė daugiau kaip 250 mln. vaikų ir tik ketvirtadalis vidurinių mokyklų moksleivių besivystančiose šalyse baigdavo mokslus turėdami „pagrindinius įgūdžius“.
Kaip rodo Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacijos (UNESCO) ir organizacijų-partnerių parengta prognozė 180 šalių, dar apie 23,8 mln. nuo ikimokyklinio amžiaus vaikų iki universitetus lankančių jaunuolių rizikuoja kitąmet pirma laiko palikti arba neturėti galimybės lankyti mokymo įstaigas dėl pandemijos poveikio ekonomikai.
„Esame ties lemtingu momentu pasaulio vaikams ir jauniems žmonėms, – pareiškė A.Guterresas vaizdo kreipimesi ir 26 puslapių politikos apžvalgoje. – Sprendimai, kuriuos dabar priims vyriausybės ir partneriai, turės ilgalaikį poveikį šimtams milijonų jaunų žmonių ir šalių vystymosi perspektyvoms ateinantiems dešimtmečiams.“
Kaip skelbiama tame dokumente, „precedento neturintis švietimo sutrikdymas“ dėl pandemijos toli gražu nepasibaigęs, o apie 100 šalių dar nėra paskelbusios, kada atsidarys mokyklos.
A.Guterresas ragino imtis veiksmų keturiose svarbiausiose srityse, pirmiausia – atidaryti mokymo įstaigas.
„Sukontroliavus vietinį COVID-19 perdavimą, svarbiausias prioritetas turi būti kaip įmanoma saugesnėmis sąlygomis sugrąžinti besimokančiuosius į mokyklas ir mokymosi įstaigas“, – sakė jis.
UNESCO generalinio direktoriaus asistentė švietimo klausimais Stefania Giannini žurnalistams sakė, jog ši Paryžiuje įsikūrusi agentūra rudenį planuoja surengti aukšto lygio virtualų susitikimą, kad būtų užtikrinti pasaulio lyderių ir tarptautinės bendruomenės įsipareigojimai švietimui skirti svarbiausią vietą savo atsigavimo po pandemijos programose.
„Gali būti ekonominių kompromisų, bet kuo ilgiau mokyklos liks uždarytos, tuo žalingesnis bus poveikis, ypač skurdžiausiems ir pažeidžiamiausiems vaikams“, – perspėjo S.Giannini.
Ji pabrėžė, kad mokyklos svarbios ne tik dėl mokymosi, bet ir dėl to, kad užtikrina socialinę apsaugą ir maitinimą, o tai ypač svarbu pažeidžiamiems moksleiviams.
S.Giannini sakė, kad koronaviruso krizė padidino skaitmeninę, socialinę ir lyčių nelygybę. Ji pabrėžė, kad pažeidžiamiausi ir ribočiausias galimybes tęsti mokymąsi turi mergaitės, pabėgėliai, perkeltieji asmenys ir kaimiškose vietovėse gyvenantys vaikai.
A.Guterresas pabrėžė, kad būtina prioritetą suteikti švietimo finansavimo didinimui.
Prieš pandemiją mažas ir vidutines pajamas gaunančiose šalyse švietimo finansavimo spraga siekė 1,5 trln. dolerių per metus, o dėl pandemijos ji gali padidėti 30 proc., sakė JT generalinis sekretorius.
Pasak jo, švietimo iniciatyvos privalo būti orientuotos į „tuos, kuriems iškilusi didžiausia rizika būti paliktiems likimo valioje“, įskaitant krizes išgyvenančius jaunuolius, mažumų atstovus, perkeltuosius ir neįgaliuosius. Be to, tokiomis iniciatyvomis turi būti skubiai siekiama pašalinti skaitmeninę atskirtį, kuri tapo dar akivaizdesnė per COVID-19 krizę, sakė A.Guterresas.
Vis dėlto JT vadovas pažymėjo, kad pandemija suteikė svarbią „galimybę permąstyti švietimą“ ir pereiti prie kokybišką švietimą padedančių užtikrinti sistemų.
Kad pavyktų tai pasiekti, jis ragino investuoti į „skaitmeninį raštingumą ir infrastruktūrą“ bei lankstesnes, teisingesnes ir įtraukesnes švietimo sistemas.
S.Giannini savo ruožtu atkreipė dėmesį, kad per pandemiją įvestos naujovės, tokios kaip užsiėmimai internete bei per radiją ir televiziją transliuojamos pamokos, „įrodo, kad pokyčiai gali įvykti greitai“.
Ji nurodė, kad antradienį pasaulinių organizacijų koalicija pradėjo kampaniją „Save Our Future“, skirtą sustiprinti vaikų ir jaunimo balsus ir paraginti viso pasaulio vyriausybes pripažinti, kad investicijos į švietimą yra labai svarbios siekiant atsigauti po COVID-19 ir pasaulio ateičiai.
