„Karo poveikis aprūpinimui maistu, energetikai ir finansams yra sisteminis, rimtas ir vis spartėjantis“, – sakė generalinis sekretorius, pristatydamas antrąją JT ataskaitą apie karo padarinius.
Jis pridūrė, kad „žmonėms visame pasaulyje karas grasina sukelti precedento neturinčią bado ir nepritekliaus bangą, po savęs paliksiančią socialinį ir ekonominį chaosą“.
A.Guterresas teigė, kad nors šių metų maisto krizė „susijusi su prieigos trūkumu“, kitų metų krizė „gali būti susijusi su maisto trūkumu“.
„Yra tik vienas būdas sustabdyti šią besikaupiančią audrą: Rusijos invazija į Ukrainą turi baigtis“, – pabrėžė jis savo kalboje.
JT vadovas sakė paprašęs kolegų padėti parengti „paketą, kuris leistų saugiai ir patikimai eksportuoti Ukrainoje pagamintus maisto produktus per Juodąją jūrą, o Rusijos maisto produktams ir trąšoms netrukdomai patekti į pasaulines rinkas“.
„Šis susitarimas labai svarbus šimtams milijonų žmonių besivystančiose šalyse, įskaitant Užsachario Afriką“, – sakė A.Guterresas.
JT ataskaitoje, kuriai vadovavo diplomatė Rebeca Grynspan (Rebeka Grinspan), teigiama, kad maždaug 94 šalys, kuriose gyvena apie 1,6 mlrd. žmonių, yra „smarkiai paveiktos bent vieno krizės aspekto ir nepajėgios su ja susidoroti“.
„Iš 1,6 mlrd. žmonių 1,2 mlrd., t. y. trys ketvirtadaliai, gyvena... šalyse, kurios yra labai pažeidžiamos ir nesaugios dėl visų trijų aspektų – finansų, maisto ir energijos – vienu metu“, – priduriama dokumente.
Ataskaitoje teigiama, kad dėl karo žmonių, kuriems trūksta maisto, skaičius 2022 metais gali padidėti 47 mln. ir iki metų pabaigos pasiekti 323 milijonus.
Apskaičiuota, kad šiais metais skurde gali atsidurti iki 58 mln. afrikiečių, priduriama dokumente.
Ataskaitoje teigiama, kad Artimuosiuose Rytuose ir Šiaurės Afrikoje kraštutiniame skurde šiemet gali atsidurti 2,8 mln. žmonių, o Pietų Azijoje – 500 mln. žmonių.
„Turėtų būti imtasi konkrečių priemonių, kad svarbiausi maisto ir energijos ištekliai pasiektų pažeidžiamiausius asmenis“, – rašoma ataskaitoje.
