Nuo tada, kai 2021-aisiais karinio perversmo metu buvo nušalinta Aung San Suu Kyi (Aung San Su Či) vyriausybė ir prasidėjo kruvini susidorojimai su kitaminčiais, Mianmarą krečia neramumai.
„Žiaurus smurtas, didėjantis skurdas ir sistemingos represijos žlugdo viltis sugrįžti prie demokratijos, – sakė jis prieš derybas su ASEAN, kuriai priklauso ir Mianmaras, lyderiais. – Padėtis netoleruotina.“
Chunta susitikime nedalyvavo. Durys į ASEAN aukščiausiojo lygio susitikimus jai uždarytos iki kol bus įgyvendintas prieš dvejus metus sutartas penkių punktų taikos planas.
A. Guterresas teigė, kad per pastaruosius metus krizė dar labiau paaštrėjo, o ankstesnėje kalboje sakė, kad pasaulis tapo didžiulės tragedijos liudininku.
Prieš susitikimą su ASEAN lyderiais jis pakartojo raginimą Mianmaro karinei valdžiai paleisti sulaikytus lyderius ir politinius kalinius bei grįžti prie demokratinio valdymo.
Nuverstoji civilinė lyderė Aung San Suu Kyi yra viena iš vis dar sulaikytų asmenų.
A. Guterresas taip pat sakė, kad horizonte vis dar nematyti saugaus sugrįžimo sąlygų rohinjų pabėgėliams, kurie per žiaurų kariuomenės susidorojimą iš Mianmaro pabėgo 2017-aisiais, daugelis – į kaimyninį Bangladešą.
Po masinio jų išvykimo Mianmarui JT aukščiausiajame teisme pateikti kaltinimai genocidu.
Antradienį ASEAN susitikime dalyvavę lyderiai paragino Mianmaro kariuomenės vadus sumažinti smurtą ir nutraukti tikslingus išpuolius prieš civilius gyventojus. Chunta šį pareiškimą pasmerkė kaip vienpusišką.
Be to, iš Mianmaro buvo atimtas 2026 metais ASEAN rotacijos tvarka pirmininkausiančios šalies statusas. Jis perduotas Filipinams.
Su anonimiškumo sąlyga kalbėjęs Indonezijos pareigūnas sakė, kad Mianmaras vis dar izoliuotas, o ASEAN nepasitiki jo vadovybe.
Nors A. Guterresas palankiai įvertino pastangas išspręsti krizę pagal penkių punktų taikos planą, chunta jo iš esmės nepaiso.
Anksčiau susitikime pasakytoje kalboje jis paragino pasaulio lyderius aktyviau imtis veiksmų, kad būtų išspręsta pasaulinė klimato krizė.
Tai įvyko kitą dieną po to, kai jis pareiškė, kad prasidėjo klimato lūžis, Europos Sąjungos stebėsenos institucijai pareiškus, kad 2023-ieji gali būti karščiausi metai žmonijos istorijoje.
