Susitikimas vyks tokiu metu, kai žmonija išleidžia daugiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų nei kada nors anksčiau per savo istoriją.
Klimato šiltėjimo padariniai reiškiasi dažnėjančiomis ir smarkėjančiomis kaitros bangomis, uraganais, vandenynų rūgštėjimu ir kitais pragaištingais procesais, bet atotrūkis tarp mokslininkų suformuluotų taršos mažinimo uždavinių ir realių veiksmų, turinčių padėti išvengti katastrofos, tebedidėja.
Susiklosčius tokiai padėčiai susikūrė jaunimo vadovaujamas protestų judėjimas, suteikęs naujos energijos klimato aktyvizmui. Šio judėjimo veidu tapusi Švedijos paauglė Greta Thunberg pirmadienį ryte pasakys kalbą po JT generalinio sekretoriaus Antonio Guterreso įžangos.
G.Thunberg kartu su milijonais aktyvistų visame pasaulyje ragino užtikrinti „klimato teisingumą“, taip pat kvietė išklausyti jaunąją kartą, kuriai teks ekstremalių klimato pokyčių didžiausia našta.
Tačiau pirmadienį vyksiančiame susitikime dalyvaus tik mažiau kaip pusė vyriausybių ir valstybių vadovų, šią savaitę atvyksiančių į Niujorką dalyvauti JT Generalinės Asamblėjos sesijoje.
Nebus JAV, Brazilijos, Australijos
Tarp nedalyvausiančių bus JAV prezidentas Donaldas Trumpas, išvedęs savo šalį iš 2015 metų Paryžiaus sutarties, kai atėjo į valdžią. Amerikos lyderis aplinkosaugos suvaržymų naikinimą padarė viena pagrindinių savo darbotvarkės dalių.
Susitikime nebus ir Brazilijos prezidento Jairo Bolsonaro, kurio šalyje Amazonijos miškus siaubia beprecedenčiai gaisrai, taip pat Australijos ministro pirmininko Scotto Morrisono kurio vyriausybė uoliai remia anglių pramonę.
Kinija, aiškiai pirmaujanti pasaulyje pagal į atmosferą išleidžiamų anglies junginių kiekį, bet taip pat esanti atsinaujinančių energijos šaltinių lyderė, susitikime dalyvaus. Pekinui atstovaus užsienio reikalų ministras Wang Yi o A.Guterresas praeitą savaitę užsiminė, kad Rytų Azijos milžinė ketina įsipareigoti imtis naujų priemonių klimato kaitai stabdyti.
Europos klimato fondo vadovė Laurence Tubiana, viena iš Paryžiaus sutarties kūrėjų, naujienų agentūrai AFP sakė, kad šis viršūnių susitikimas taps „tiesos momentu“, bet taip pat vyks politiškai labai nepalankiu metu.
„Tvyro įtampa tarp šalių, norinčių žengti į priekį ir paversti savo tikslus realiomis priemonėmis“ bei to nenorinčių, aiškino ji.
„Galime viltis geriausia, kad ši progresyviųjų šalių, veikėjų ir vietos tarnybų grupė ruošiasi antrajai bangai – pademonstruoti, kad būtent tai reiškia modernumą, pažangą ir kad tai gali reikšti ekonomikos augimą“, – kalbėjo L.Tubiana.
Išaugusi skuba
Rytinėje sesijoje kartu su Naujosios Zelandijos ir Maršalo salų lyderiais, taip pat Vokietijos kanclere Angela Merkel kalbą sakys Indijos ministras pirmininkas Narendra Modi, neseniai dalyvavęs diasporos renginyje Hjustone, kur prie jo prisijungė D.Trumpas.
Kaip ir Kinija, Indija yra priklausoma nuo anglių, bet tuo pat metu turi išsikėlusi labai ambicingų tikslų atsinaujinančios energijos srityje, ypač kalbant apie saulės energiją.
A.Guterresas paragino šalis pateikti „konkrečių, realių planų“, kaip įtvirtinti 2015 metais Paryžiuje prisiimtus įsipareigojimus, siekiant apriboti ilgalaikį atšilimą iki mažiau nei 2 laipsnių Celsijaus – ir idealiu atveju iki 1,5 laipsnio Celsijaus – palyginti su ikipramoniniu laikotarpiu.
Šie įsipareigojimai laikomi svarbiais norint išvengti daugybės vadinamųjų „persivėrimo taškų“, tokių kaip ašigalių amžinojo įšalo tirpimas. Tokie padariniai gali sukelti negrįžtamą atšilimą ir iš esmės pakeisti orų reiškinius bei ekosistemas.
Tikimasi, kad 75 šalys prisiims didesnius įsipareigojimus. Tačiau pareigūnai taip stengiasi nesukelti pernelyg didelių lūkesčių ir teigia, kad pirmadienio viršūnių susitikimas tėra pasirengimas 2020 metais Glazge vyksiančiam JT aukščiausiojo lygio susitikimui klimato klausimais.
Kaip bebūtų, ekspertai perspėja, kad būtina kuo skubiau imtis ryžtingų veiksmų.
Tikslas pasiekti „neutralumą“ išmetamo anglies dioksido požiūriu – kai neutralizuojama didžioji dalis emisijų, o likusi kompensuojama sodinant naujus medžius (ir galimai pasitelkiant šiuo metu vystomas anglies dioksido surinkimo technologijas) – 2015 metais buvo laikytas tokiu radikaliu, kad nebuvo įtrauktas į Paryžiaus sutartį.
Vis dėlto dabar siekti šio tikslo spaudžiamos tokios šalys kaip Jungtinė Karalystė ir Prancūzija, taip pat didelės korporacijos, veikiančios tokiose šalyse kaip JAV, kur politinis elitas stengėsi atsiriboti nuo kovos su klimato kova ar net sumenkinti ją.
Prieš viršūnių susitikimą 87 įmonės, priklausančios koalicijai „We Mean Business“, įsipareigojo mažinti išmetamų teršalų kiekį.
Viršūnių susitikimo išvakarėse JT paskelbė pranešimą, kuriame teigiama, kad šiemet pasibaigsiantis penkerių metų laikotarpis bus pats karščiausias. Tai yra naujausias niūrus priminimas, kad klimato pokyčiai jau yra realybė.
„Mūsų pasaulinis anglies dvideginio kreditas yra išnaudotas“, – komentuodamas pranešimą pareiškė Edinburgo universiteto profesorius ir Anglies valdymo katedros dekanas Dave'as Reay.
„Jei teršalų išmetimas nepradės mažėti, susimokėti teks velniškai daug“, – pridūrė jis.
