Pristatydama savo metinę ataskaitą JT Žmogaus teisių tarybai komisarė Michelle Bachelet taip pat nepagailėjo griežtos kritikos N.Maduro.
„Venesuelos (pavyzdys) aiškiai rodo, kaip pilietinių ir politinių teisių pažeidimai, taip pat nesugebėjimas užtikrinti pagrindines laisves ir svarbių institucijų nepriklausomybę, gali lemti (padėties) prastėjimą ekonominių ir socialinių teisių srityje“, – kalbėjo buvusi Čilės prezidentė M.Bachelet.
„Šią padėtį paūmino sankcijos“, – pridūrė ji.
Vašingtonas, pripažįstantis Venesuelos opozicijos vadovą Juaną Guaido laikinuoju šalies lyderiu, praėjusį mėnesį paskelbė sankcijas venesueliečių valstybinei naftos bendrovei PDVSA.
Amerikiečių vyriausybė taip pat perdavė J.Guiado Jungtinėse Valstijose atidarytų Venesuelos banko sąskaitų kontrolę.
JAV pasiuntinys Venesuelai Elliottas Abramsas antradienį pareiškė, kad Vašingtonas svarsto galimybę skelbti daugiau baudžiamųjų priemonių, kurios dar labiau padidintų spaudimą N.Maduro.
Amerikiečių administracija neatmeta galimybės, kad bus įvestos vadinamosios „antrinės sankcijos“, kurios baustų užsienio įmones ar net valstybes, palaikančias ekonominius ryšius su N.Maduro vyriausybe.
Venesuela išgyvena humanitarinę krizę, dėl kurios pastebimai išaugo skurdas, o nuo 2015 metų maždaug 2,7 mln. žmonių buvo priversti palikti šalį.
