Suomijos samių parlamento pirmininkė Tiina Sanila-Aikio ir 25 kiti parlamentarai 2015 metų spalį pasiskundė JT komitetui, kad Helsinkis neteisėtai trukdė samių teisei spręsti, kas gali dalyvauti rinkimuose į jų Atstovų rūmus.
Pasak skundo pateikėjų, Suomijos Aukščiausiasis Teismas suteikė 93 žmonėms teisę balsuoti samių parlamento rinkimuose, nors pats parlamentas nustatė, kad jie neturi tokios teisės.
Taip pat teigiama, kad Aukščiausiasis Teismas „savavališkai“ neleido dalyvauti kitiems.
„Žmogaus teisių komitetas nustatė, kad Suomija nederamai trukdė skundo pateikėjams naudotis teisėmis į politinį dalyvavimą, kalbant apie jų, kaip apie autochtonų, specifines teises“, – sakoma komiteto pareiškime.
Samiai daugiausia gyvena šiaurinėse Švedijos, Suomijos ir Norvegijos dalyse, taip pat Rusijos Kolos pusiasalyje. Visas šis regionas vadinamas Laplandija.
Kaip nurodo Suomijos samių parlamentas, šioje šalyje gyvena 10 tūkst. samių.
Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Yuvalas Shany pareiškime pabrėžė, jog „teisė į vidaus apsisprendimą reikalauja, kad autochtonams būtų suteiktos galios apibrėžti narystę grupėje“.
„Nors valstybė gali... prižiūrėti procedūras autochtonų demokratinių institucijų veikimui palengvinti, tokias galias reiktų taikyti atsargiai, remiantis pagrįstais ir objektyviais kriterijais“, – pridūrė jis.
Priežiūros grupei, sudarytai iš 18 nepriklausomų ekspertų, yra pavesta stebėti, ar šalys laikosi savo įsipareigojimų dėl žmogaus teisių, bet ji neturi vykdomųjų galių.
Pirmadienio sprendime ekspertai pabrėžia, jog svarbu užtikrinti samiams galimybę patiems spręsti, kas gali dalyvauti jų rinkimuose.
Samių parlamentas „užtikrina vidaus apsisprendimo procesą, būtiną tolesniam autochtonų bendruomenės, kaip visumos, gyvybingumui ir gerovei“.
Komitetas nurodė paprašęs Helsinkio per pusmetį informuoti apie savo priemones padėčiai ištaisyti.
