JAV kartu su sąjungininkėmis praėjusį mėnesį JT aukščiausiajai teisių gynimo institucijai pristatė pirmąjį sprendimo projektą dėl įvykių Kinijoje, tikintis, kad bent jau būtų surengta diskusija Sindziango klausimu.
Balsavimas surengtas po to, kai buvusi JT teisių vadovė Michelle Bachelet rugpjūčio gale paskelbė savo ilgai atidėliotą ataskaitą dėl Sindziango, apeliuodama į galimai įvykdytus nusikaltimus žmoniškumui prieš uigūrus ir kitas musulmonų mažumas Kinijos vakaruose esančiame regione.
Tačiau intensyvus Pekino spaudimas balsuojančiuosius, panašu, paveikė – 47 narių taryba 19 balsų prieš 17 nubalsavo prieš debatus, o 11 šalių susilaikė.
Diskusijos rengti nenorėjo Bolivija, Kamerūnas, Kinija, Kuba, Eritrėja, Gabonas, Indonezija, Dramblio Kaulo Krantas, Kazachstanas, Mauritanija, Namibija, Nepalas, Pakistanas, Kataras, Senegalas, Sudanas, Jungtiniai Arabų Emyratai, Uzbekistanas ir Venesuela.
Susilaikė Argentina, Armėnija, Beninas, Brazilija, Gambija, Indija, Libija, Malavis, Malaizija, Meksika ir Ukraina.
Iki ketvirtadienį JT Tautų rūmuose įvykusios lemtingos akimirkos Vakarų sąjungininkai įnirtingai kovojo dėl balsų daugumos.
Tarp sprendimo projektą rėmusių šalių buvo Jungtinė Karalystė, Kanada, Švedija, Danija, Suomija, Islandija, Norvegija, Australija ir Lietuva.
Vienas Vakarų diplomatas pabrėžė, kad, nepaisant rezultato, „tikslas numeris vienas“ – atkreipti visų dėmesį, į tai kas vyksta Sindziange – buvo pasiektas.
„Kova tęsiasi“
M.Bachelet ataskaitoje, kuri buvo paskelbta rugpjūčio 31 dieną, likus kelioms minutėms iki jos kadencijos pabaigos, akcentuojami „patikimi“ įtarimai dėl plačiai paplitusių kankinimų, savavališko sulaikymo ir religinių bei reprodukcinių teisių pažeidimų.
Joje JT pritarė senai skambantiems aktyvistų ir kitų asmenų kaltinimams, kad Pekinas yra sulaikęs daugiau kaip milijoną uigūrų ir kitų musulmonų bei prievarta sterilizuoja moteris.
Pekinas griežtai atmetė tuos kaltinimus ir savo ruožtu apkaltino JT teisių biurą „nusiritus iki to, kad tapo banditu ir JAV bei Vakarų bendrininku“.
Kinija tvirtina, kad Sindziango regione veikia profesinio mokymo centrai, skirti kovai su ekstremizmu.
Ženevoje ir sostinėse Kinija pradėjo visapusišką puolimą, siekdama atmesti ataskaitą ir įteigti „tiesą“ apie teisių padėtį Sindziange.
Stebėtojai teigia, kad Afrikos šalys, kuriose Kinija, atlikusi didžiules investicijas į infrastruktūrą ir kitas sritis, yra pagrindinė kreditorė, susidūrė su ypač dideliu lobizmu.
„Žinome, kokią įtaką turi kinai, ypač Afrikoje“, – sakė minėtas Vakarų diplomatas ir pridūrė, kad daugelis šalių nenoriai balsuoja prieš nuolatinę JT Saugumo Tarybos narę.
„Daugeliui šalių tai tikrai sunkus uždavinys, – pripažino tas diplomatas. – Kova tęsiasi.“
