Į neeilinį posėdį susirinkusi 47 narių JT Žmogaus teisių taryba nedidele persvara nubalsavo už siūlymą pradėti tyrimą dėl visų Etiopijos konflikto pusių įtariamų įvairių pažeidimų. Konfliktas jau tęsiasi ilgiau kaip metus.
Etiopija griežtai prieštaravo ypatingajai sesijai ir rezoliucijai, o ambasadorius Zenebe Kebede (Zenebė Kebedė) prieš balsavimą pareiškė, kad Taryba „naudojama kaip politinio spaudimo priemonė“ ir kad institucija „užgrobta neokolonialistinio mentaliteto“.
Toks Tarybos sprendimas priimtas JT ir dešimtims šalių pareiškus susirūpinimą dėl įtariamų žiaurumų, įskaitant masines žudynes ir lytinį smurtą, 2020 metų lapkritį Etiopijos šiauriniame Tigrėjaus regione kilusiame konflikte.
JT žmogaus teisių komisarės pavaduotoja Nada al Nashif penktadienį išreiškė susirūpinimą dėl augančios neapykantos kalbos ir smurto kurstymo, sakydama, kad konfliktas gali „peraugti į įsigalėjusį smurtą“.
Pasak jos, tai turėtų „didelių pasekmių ne tik milijonams žmonių Etiopijoje, bet ir visame regione“.
„Nerimą keliantis mastas“
Europos Sąjunga, kuri paprašė penktadienį surengti neeilinę Tarybos sesiją, perspėjo, kad pažeidimai vykdomi „nerimą keliančiu mastu“.
„Labai svarbu, kad kaltininkai būtų patraukti atsakomybėn nepriklausomai, skaidriai ir nešališkai“, – penktadienį sakė ES ambasadorė Ženevoje Lotte Knudsen.
Rezoliucijoje raginama sukurti „tarptautinę žmogaus teisių ekspertų komisiją dėl Etiopijos“, kurią sudarytų trys ekspertai, o jos įgaliojimai truktų metus ir galėtų būti pratęsti.
Tyrėjų, be kita ko, bus paprašyta ištirti įtariamus pažeidimus ir „rinkti bei išsaugoti įrodymus, nustatyti atsakingus asmenis, kur įmanoma,.. siekiant paremti dabartines ir būsimas pastangas dėl atskaitomybės“.
Rezoliucijoje teigiama, kad ekspertai remsis jau atliktu JT Žmogaus teisių tarybos ir Etiopijos žmogaus teisių komisijos tyrimu.
Etiopija teigė bendradarbiavusi atliekant bendrą tyrimą ir pradėjusi savąjį.
„Nematome jokios naudos šioje politiškai motyvuotoje... rezoliucijoje“, – sakė Z.Kebede, tvirtindamas, kad jo šalis yra „tvirtai įsipareigojusi taikai ir žmogaus teisėms“.
Skambina pavojaus varpais
Dvi tarptautinės žmogaus teisių organizacijos anksčiau šią savaitę pareiškė, kad Etiopijos kariuomenei ištikimos saugumo pajėgos gaudo ir žudo civilius tigrajus.
Pasak „Amnesty International“ ir „Human Rights Watch“ (HRW), ginkluotos grupuotės iš Amharos regiono yra atsakingos už pastaruoju metu dažnėjančius piktnaudžiavimus ginčijamoje vakarinėje Tigrėjaus dalyje.
Lapkritį ir gruodį abi NVO užfiksavo, kad Amharos pajėgos sistemingai sulaiko, kankina ir marina badu ginčijamame regione gyvenančius tigrajų civilius gyventojus, įskaitant paauglius ir pagyvenusius žmones.
Kai kuriuos iš mėginusiųjų pabėgti nuo represijų Tigrėjaus vakaruose Amharos sukarintos organizacijos ir regioninės saugumo pajėgos puolė mačetėmis ir kirviais. Kitos persekiojimo aukos buvo išvežtos sunkvežimiais ir iki šiol laikomos dingusiomis.
„Jei nebus imtasi skubių tarptautinių veiksmų siekiant užkirsti kelią tolesniems žiaurumams, Tigrėjaus gyventojams, ypač sulaikytiesiems, gresia didžiulis pavojus“, – pareiškime nurodė „Amnesty International“ reagavimo į krizes skyriaus direktorė Joanne Mariner.
Anot teisių gynėjų, šis „naujas piktnaudžiavimų antplūdis... turėtų skambinti pavojaus varpais“ dėl konflikto, atgaivinusio istorines nesantaikas tarp amharų ir tigrajų – dviejų didžiausių Etiopijos etninių grupių.
Abi tautos reiškia pretenzijas į vakarų Tigrėjų, o kai daugiau nei prieš metus prasidėjo karas, amharai stojo Adis Abebos pusėn ir pasiuntė savo regionines pajėgas, siekdami susigrąžinti derlingų žemių.
Atsakingos – visos šalys
Anot „Amnesty International“ ir HRW, tyčiniais išpuoliais prieš civilius gyventojus ir prievartiniu jų išvarymu „pažeidžiami karo įstatymai“, o atsakingi asmenys turėtų būti nustatyti ir nubausti.
JT duomenimis, konfliktas pareikalavo jau ne vieno tūkstančio gyvybių, per 2 mln. žmonių buvo priversti palikti savo namus, o dar šimtai tūkstančių gyvena į badą panašiomis sąlygomis.
Etiopijos ministras pirmininkas Abiy Ahmedas 2020 metų lapkritį pasiuntė karius į Tigrėjų, apkaltinęs šio regiono disidentinę valdančiąją partiją išpuoliais prieš federalinių pajėgų stovyklas.
Premjeras, Nobelio taikos premijos laureatas, vėliau paskelbė pergalę prieš Tigrėjaus liaudies išlaisvinimo frontą (TPLF). Tačiau sukilėlių kovotojai netikėtai persigrupavo ir atkovojo didžiąją dalį savo regiono, taip pat pradėjo puolimą prieš kaimyninius Afarą ir Amharą.
Buvo pranešta, kad sukilėliai keliais priartėjo maždaug 200 km atstumu iki Adis Abebos, bet pastarosiomis savaitėmis mūšio lauko linijos pasikeitė, provyriausybinėms pajėgoms atkovojus kelis strategiškai svarbius miestus.
Visų konflikto šalių pajėgos kaltinamos žiaurumais, tokiais kaip lytinis smurtas, neteisminės egzekucijos ir etninių motyvų paskatinti nusikaltimai.
Šį mėnesį HRW apkaltino TPLF sukilėlius nuo rugpjūčio iki rugsėjo be teismo nužudžius dešimtis civilių gyventojų dviejuose Amharos miestuose, kuriuos jie neilgai kontroliavo.
