Šiuolaikinė jaunų aktyvistų karta įrodė, kad daugelis paauglių yra labai susirūpinę socialinėmis, politinėmis ir aplinkosaugos problemomis ir jie pasiruošę veikti, kad tų problemų būtų mažiau. BBC išskyrė keturis jaunus žmones, kurie padarė didžiulę įtaką pasauliui būdami dar paaugliai.
Greta Thunberg
2003 metais gimusi švedė Greta Thunberg tapo garsiausiu klimato kaitos aktyvistų balsu. Ji įkvėpė Vakarų šalių jaunimo kovą su klimato kaita iš neveiksnių politikų perimti į savo rankas.
G.Thunberg išsakytos idėjos ir jos vienos surengtas protestas 2018 metų rugpjūtį ant Švedijos parlamento pastato laiptų paskatino tūkstantinius protestus Europos mokyklose.
Jau daugiau kaip milijonas jaunų moksleivių visoje Europoje išreiškė palaikymą G.Thunberg idėjoms išeidami iš savo mokyklų klasių ir protestuodami prieš politikų neveiksnumą dėl klimato kaitos.
Protestuotojai reikalauja politinių lyderių imtis būtinų veiksmų, kad būtų įgyvendinti Paryžiaus klimato kaitos susitarimo įsipareigojimai ir pažabota klimato kaita.
„Kadangi mūsų pasaulio lyderiai elgiasi kaip vaikai, mes privalome prisiimti atsakomybę, kurią jie turėjo prisiimti jau seniai. Mes turime suprasti, kokią netvarką senesnė karta mums paliko, dabar mums reikia su šia netvarka tvarkytis ir su ja gyventi. Mūsų balsai privalo būti išgirsti“, – kreipdamasi į jaunus žmones per Jungtinių Tautų klimato kaitos konferenciją sakė Greta Thunberg.
Malala Yousafzai
Būdama vos 11-os metų, Malala Yousafzai parašė ir paviešino anonimišką dienoraštį apie savo gyvenimą Pakistane valdant Talibanui. Neilgai trukus anonimiškas internetinis dienoraštis sulaukė didelio visuomenės dėmesio.
Malala Yousafzai vis dažniau pradėjo viešai kalbėti apie jaunų mergaičių teisę į tinkamą išsilavinimą. Vis dėlto po trejų metų Malalos gyvenimas pasikeitė amžiams. Dėl reiškiamų aktyvizmo idėjų Talibano aktyvistai Malalai mokyklos autobuse šovė į galvą. Tačiau net ir bandymas nužudyti jaunos merginos neprivertė atsisakyti savo idėjų, veikiau priešingai – tik dar labiau paskatino, o jos sekėjų ratas smarkiai išaugo.
Malalos Yousafzai veidas 2014 metais pasirodė žurnalo „Time“ viršelyje, o 2014 metais ji tapo jauniausiu žmogumi pasaulyje, kada nors laimėjusiu Nobelio premiją. Malalai Yousafzai buvo įteikta Nobelio Taikos premija.
„Šis apdovanojimas skirtas ne tik man. Jis skirtas tiems užmirštiems vaikams, kurie nori išsilavinimo. Tiems išsigandusiems vaikams, kurie nori taikos. Jis skirtas tiems vaikams, kurie neturi balso, bet nori pokyčių. Aš esu čia, kad kovočiau už jų teises, kad įgarsinčiau jų balsus. Dabar ne laikas jų gailėtis“, – priimdama Nobelio Taikos premiją sakė Malala Yousafzai.
Emma Gonzalez
2018 metų vasarį Marjory Stoneman Douglas vidurinėje mokykloje Parklando mieste Floridos pietinėje dalyje užpuolikas nušovė 17 žmonių. Šis tragiškas incidentas įkvėpė išlikusius gyvus mokyklos jaunuolius pradėti nacionalinę kampaniją, skirtą pažaboti ginklų smurtui JAV.
Emma Gonzalez, tuomet dar būdama 18-os metų, tapo šio naujojo judėjimo lydere bei ginklų kontrolės grupuotės „Never Again MSD“ viena iš įkūrėjų.
2018 metų kovo mėnesį per Vašingtone surengtas eitynes „March for Our Lives“ (liet. „Žygis už mūsų gyvybes“) ji pasakė įkvepiančią kalbą ir išvardijusi visų per šaudynes žuvusių savo bendraklasių vardus Emma tyloje stovėjo keturias minutes – lygiai tiek, kiek šauliui truko surengti šią tragišką ataką.
Dėl Emmos bei jos bendraklasių surengtos kampanijos po šių šaudynių Floridoje buvo priimtas įstatymas, kuriuo amžiaus riba įsigyti ginklą buvo pakelta nuo 18-os iki 21-erių, taip pat buvo nustatytas trijų dienų laukimo periodas įsigijus daugelį ginklų rūšių.
Jackas Andraka
Būdamas vos 15-os metų JAV moksleivis Jackas Andraka sukūrė naują ir pigų būdą nustatyti kasos vėžį. Paauglys, kuriam už šį kūrinį 2012 metais buvo įteiktas 67 tūkst. eurų didžiausio pasaulyje jaunųjų kūrėjų konkurso „Intel Science Fair“ skirtas prizas, sakė, kad idėja jam kilo perskaičius nemokamus mokslinius straipsnius internete.
Jaunąjį kūrėją į kasos vėžio tyrinėjimus pastūmėjo nuo šios ligos miręs artimas šeimos draugas. „Buvau labai prislėgtas ir sutrikęs, tad pasinėriau į internetą ieškoti atsakymų – tuo metu net nežinojau, kas yra kasa. Perskaitęs daugybę įvairiausių straipsnių apie vėžį supratau, kad galiu kai ką pakeisti“, – apie unikalios idėjos gimimą pasakoja J.Andraka.
Atkaklus moksleivis į tyrinėjimus gilinosi tol, kol galiausiai pats atrado būdą, kaip nustatyti kasos vėžį dar ankstyvoje stadijoje. Testui atlikti jis sumaišė į mezoteliną reaguojančius žmogaus antikūnius su viengubais anglies nanovamzdeliais, kurie naudojami filtravimo popieriaus gamyboje.
Tokiu būdu J.Andraka sukūrė naujovišką popierinį jutiklį, kuris vos per 5 minutes atranda kasos, kiaušidžių ir plaučių vėžį. Šis jo atradimas galėtų būti naudojamas kiekvienuose namuose – tereikėtų ant specialių juostelių užlašinti kelis lašus kraujo. Vis dėlto J.Andrakos sukurtas tyrimas, kaip sakė jis pats, nors ir išties įdomus išradimas, yra veikiau „koncepto įrodymas nei realus užbaigtas produktas“.
