Tą pačią dieną paskelbtame interviu N.Maduro atkirto, kad šis susitikimas yra mėginimas įkurti lygiagrečią vyriausybę, ir apkaltino JAV geidžiant Venesuelos naftos bei mėginant užvaldyti šiuos išteklius, net jeigu dėl to tektų kariauti.
„Tikimės taikaus perėjimo prie demokratijos, bet (JAV) prezidentas Donaldas Trumpas aiškiai leido suprasti: ant stalo yra visos priemonės“, – sakė M.Pence'as, perdavęs J.Guaido žinią, kad D.Trumpas „100 procentų“ jį palaiko.
Praeitą savaitę per J.Guaido šalininkų ir Venesuelos saugumo pajėgų susirėmimus prie sienų su Kolumbija ir Brazilija žuvo keturi žmonės ir dar šimtai buvo sužeisti, Karakaso režimui atsisakant įsileisti į šalį humanitarinės pagalbos siuntas, esą galinčias tapti pretekstu JAV karinei invazijai.
Anksčiau pirmadienį Bogotoje taip pat susitiko Limos grupės, sudarytos iš 13 Lotynų Amerikos šalių ir Kanados, delegatai. Jie nurodė prašysiantys Tarptautinio Baudžiamojo Teismo (TBT) paskelbti „Maduro nusikalstamo režimo smurtą prieš civilius gyventojus ir atsisakymą įleisti tarptautinę pagalbą nusikaltimu žmoniškumui“.
J.Guaido perspėjo, kad „nuolaidžiavimas“ N.Maduro „sukeltų grėsmę visai Amerikai“, o Kolumbijos prezidentas Ivanas Duque paragino taikyti kaimyninės šalies socialistui lyderiui „stipresnes ir veiksmingesnes“ poveikio priemones.
Tačiau Limos grupė atmetė galimybę naudoti jėgą, kad būtų pasiektas perėjimas prie demokratijos.
Šios grupės narės ne vieningos dėl Venesuelos krizės klausimo. Meksika, Kosta Rika, Gajana ir Sent Lusija šiame susitikime nedalyvavo.
„Limos grupė turi bendrą poziciją, kad Maduro turi būti pašalintas, bet nėra bendro sutarimo, kaip tai padaryti“, – naujienų agentūrai AFP sakė poltologė Laura Gil.
„Lygiagreti vyriausybė“
JAV paprašė skubiai surengti Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos posėdį ir paskelbti naujų sankcijų keturių Venesuelos valstijų gubernatoriams, remiantiems N.Maduro, už trukdymą įvežti į šalį pagalbos siuntas.
Duodamas interviu televizijai „ABC News“ N.Maduro smerkė derybas Bogotoje kaip „politiką mėginant įkurti Venesueloje lygiagrečią vyriausybę“.
Pasak jo, Vašingtonas „nori Venesuelos naftos“ ir yra „pasiryžęs kariauti dėl šios naftos“.
35 metų J.Guaido, Nacionalinio Susirinkimo lyderis, sausį pasiskelbė laikinuoju Venesuelos prezidentu, opozicijos kontroliuojamam parlamentui padarius išvadą, kad prezidento N.Maduro perrinkimas buvo suklastotas.
Apie 50 šalių yra pripažinusios J.Guaido teisėtu laikinuoju prezidentu.
Nors daugiau kaip 270 venesueliečių karių perėjo į J.Guaido pusę, N.Maduro įsakymu kariuomenės ir saugumo pajėgų vykdoma Venesuelos sienų blokada tebėra tvirta, todėl pagalbos krovinių iš užsienio įvežti nepavyksta.
Prezidento iniciatyva įkurtos konstitucinės asamblėjos pirmininkas Diosdado Cabello, N.Maduro dešinioji ranka, sekmadienį paskelbė „pergalę“.
„Ne vienas iš tų sunkvežimių su pagalba neprasibrovė“, – D.Cabello sakė per provyriausybinį mitingą pasienio mieste Tačiroje.
Humanitarinė pagalba tapo J.Guaido iššūkių N.Maduro valdžiai centriniu elementu, šaliai kenčiant dėl gilios ekonomikos krizės, lemiančios maisto produktų ir vaistų stygių. Venesuelos problemas dar labiau aštrina hiperinfliacija, dėl kurios atlyginimai ir santaupos tapo beverčiai.
Režimas „prieš savo žmonės“
J.Guaido teigia, kad 300 tūkst. žmonių gali mirti, jeigu nebus skubiai atgabenta pagalbos siuntų. Tačiau N.Maduro tvirtina, kad šios pastangos tėra priedanga mėginimams išprovokuoti JAV karinę invaziją.
Nacionalinio Susirinkimo pirmininkas apkaltino N.Maduro vyriausybę verčiant šalį „teroristų prieglobsčiu“.
„Venesuelos tikrovė – kad turime režimą, nukreiptą prieš savo žmones, – sekmadienį sakė J.Guaido. – Šiandien mums reikia rasti būdą išspręsti šią krizę.“
J.Guaido ignoravo jam vyriausybės nustatytą draudimą keliauti ir penktadienį išvyko į Kolumbiją. Jis teigė grįšiantis „šią savaitę“, nors Limos grupė perspėjo, kad Venesuelos parlamento vadovui kyla „rimtų ir įtikinamų grėsmių“ dėl režimo veiksmų.
Paklaustas ABC, ar leis sugrįžti J.Guaido, N.Maduro atsakė: „Jis turi gerbti įstatymus.“
J.Guaido „gali išvykti ir sugrįžti, bet stos prieš teisingumą, nes teisėjas buvo uždraudęs jam išvykti iš šalies“, pridūrė prezidentas.
Per Limos grupės posėdžio atidarymą Kolumbijos užsienio reikalų ministras Carlos Holmesas Trujillo sakė, kad atstovai „uoliai stengiasi paskatinti atverti humanitarinį koridorių“.
M.Pence'as paskelbė, kad šalims, priėmusioms venesueliečių pabėgėlių, bus skirta 56 mln. dolerių (49,3 mln. eurų) parama. JT duomenimis, nuo 2015 metų Venesuelą paliko 2,7 mln. žmonių.
M.Pence'as taip pat paragino Limos grupės nares perduoti Venesuelos valstybinės naftos įmonės PDVSA aktyvus J.Guaido, kad jais negalėtų naudotis „Maduro artimos aplinkos“ nariai.
