Pokalbyje su 15min J.Dempsey tikino, kad euroskeptikams svarbus ne pats Ukrainos klausimas, o galimybė rodyti savo galią ir įsikišti į Europos Sąjungos politinius procesus.
Euroskeptikų išbandymas
„Tai pakankamai keistas sutapimas. Nyderlandų įstatymų leidėjai dar praėjusiais metais pakeitė įstatymus, kurie leidžia surinkus 300 tūkstančių parašų, rengti referendumą bet kokiu rūpimu klausimu“, – sakė ekspertė.
Jos teigimu, Ukrainai nepasisekė, nes būtent jos ir Europos Sąjungos asociacijos sutartis pateko į Nyderlandų aktyvistų akiratį.
„Jie naudoja šį referendumą, kaip naujos sistemos išbandymą. Jie mano, kad ES trūksta demokratijos, kad sąjungoje priimami įstatymai nėra pakankamai svarstomi nacionaliniuose parlamentuose.
Tad jie nori pasinaudoti šiuo referendumu, kad patikrintų naujas galimybes daryti įtaką“, – teigė J.Dempsey, pridurdama, kad rezultatas rengėjams ne tiek svarbus, kiek pats procesas.
Pasak politologės, didesnė problema nei mažos olandų dalies skepticizmas yra tai, kad ES politiniai lyderiai nepasinaudojo šiuo referendumu ir neišsakė savo paramos susitarimui su Ukraina.
„Esminė šio referendumo tema, mano manymu, yra ne Ukraina, o tai, kad tiek nedaug Europos lyderių garsiai išsakė, kad jie palaiko susitarimą. Kiek politikų atvyko į Nyderlandus ir ten kalbėjosi su žmonėmis? Net Nyderlandų vyriausybės atstovai aiškiai neišsakė savo pozicijos“, – pastebėjo J.Dempsey.
„Nei viena (iš 27 likusių) valstybė narė nevyko paremti Ukrainos siekio į Nyderlandus. Tai žymiai palankesnė korta euroskeptikų ir populistų rankose. Jei Europos Sąjunga nereprezentuos to, kuo tiki, tai tik suteiks daugiau galios euroskeptikams“, – pažymėjo „Carnegie Europe“ analitikė.
Ukrainos kova su korupcija
J.Dempsey pastebėjo, kad Nyderlandų referendumo kampanija iškėlė klausimus apie korupciją Ukrainoje ir Panama Papers atskleista informacija apie Ukrainos prezidento Petro Porošenkos sąsajas su ofšorinėmis kampanijomis nesuteikia daugiau pasitikėjimo vakarų europiečiams.
Jie gali savęs klausti: kam Europos Sąjungai remti tokią korupciją?, – kalbėjo J.Dempsey.
„Jie gali savęs klausti: kam Europos Sąjungai remti tokią korupciją?“, – kalbėjo J.Dempsey, pabrėždama, kad daugelis skeptikų jau ir taip yra įtikėję, kad Ukrainos politinė sistema yra korumpuota, tačiau viskas priklausys nuo pačios Ukrainos reakcijos.
Paklausta, kaip Europos lyderiai turėtų reaguoti į P.Porošenkos galimus korupcinius sandorius, kuriuos atskleidė Panama Papers, J.Dempsey giliai atsiduso.
„Europos Sąjunga puikiai žino, ką daryti, kai susiduri su korupcija, istorijomis apie tokias banko sąskaitas. Nemanau, kad turėčiau jiems pasakinėti“, – sakė ji.
„Žinote, galbūt tai yra ir vienas geriausių dalykų, koks galėjo nutikti Ukrainai. Galbūt dabar Ukrainos žmonės supras, kad reformos skirtos užkirsti kelią būtent tokiems įvykiams. Galbūt šioje istorijoje bus ir teigiamų dalykų“, – optimistiškai kalbėjo politologė.
Europos Sąjunga negali nusisukti nuo partnerių
„Neabejotina, kad Rusijos propaganda aktyviai dalyvauja ir plinta Europos viešojoje erdvėje. Jei mes neatsakysime į šią propagandą ir neapginsime vertybių, kuriomis tikime, tai prarasime moralinį pagrindą“, – teigė ekspertė, kalbėdama apie Rusijos žiniasklaidos įtaką olandų pasirinkimui.
Vyrauja nusivylimas ir nuovargis, – konstatavo J.Dempsey.
Pasak jos, Ukrainos narystė ES klausimas yra labai sudėtingas. „Vyrauja nusivylimas ir nuovargis“, – konstatavo J.Dempsey. „Europai reikės ir JAV pagalbos, kad Ukraina išliktų reformų kelyje. Reformų kiekis vis mažėja, o nusivylimas Ukrainoje vis didėja“, – sakė analitikė.
Jos teigimu, euroskepticizmas ir nusivylimas Rytų partnerystės programa tik didina nestabilumą pačios Europos Sąjungos viduje.
„Mums reikia, kad šalia rytinių sąjungos sienų daugėtų demokratijos, saugumo, stabilumo. Negalime atsukti nugaros tiems, kurie nori stipresnės sąjungos ir pasiduoti tiems, kurie siekia chaoso. ES interesas turėtų būti ekonomiškai stiprios, demokratijos vertybes gerbiančios kaimynės“, – kalbėjo J.Dempsey.