Th.May pareiškė, kad Jungtinei Karalystei po referendumo dėl „Brexit“ reikia „tikrumo, stabilumo ir stiprios lyderystės“. Ji paaiškino jau užtikrinusi stabilumą ir tai, kad „Brexit“ procesas buvo pradėtas: „Kelio atgal nėra.“
„Mums reikia visuotinių rinkimų ir mums jų reikia dabar. Šią akimirką turime vienintelį šansą tai padaryti, kol neprasidėjo detalios derybos“, – sakė Th.May.
Konservatorių premjerė taip pat teigė, kad rinkimai reikalingi, nes kitos partijos nepritaria vyriausybės planams dėl „Brexit“, o Vestminsteryje, jos teigimu, reikalinga vienybė.
„Leiboristai grasina balsuoti prieš galutinį susitarimą, Škotijos nacionalinė partija nepritaria mūsų veiksmais, liberaldemokratai siekia paralyžiuoti parlamento darbą. Nesu pasiruošusi leisti oponentams trukdyti „Brexit“ deryboms“, – kalbėjo Th.May.
Jungtinėje Karalystėje vyriausybės vadovai stovėdami gatvėje prie premjero rezidencijos skelbia tik itin svarbius pranešimus.
Ji prieš tai sudomino apžvalgininkus, kai pranešė, kad padarys neplanuotą pareiškimą, bet neatskleidė, kokia tema pasisakys. Iškart pradėta spekuliuoti, kad premjerė paskelbs pirmalaikius rinkimus.
Vyriausybė iki šiol nuosekliai neigė, kad nauji rinkimai bus skelbiami ne pagal tvarkaraštį. O pagal šį balsavimas numatomas tik 2020 metais.
Tačiau analitikai atkreipė dėmesį, kad Jungtinėje Karalystėje vyriausybės vadovai stovėdami gatvėje prie premjero rezidencijos skelbia tik itin svarbius pranešimus.
Tiesa, vien tai, kad Th.May planuoja pirmalaikius rinkimus, dar nereiškia, jog jie įvyks. Tam reikia dviejų trečdalių Bendruomenių rūmų narių pritarimo. Kita vertus, opoziciniai leiboristai jau yra pritarę pirmalaikiam balsavimui. Bendruomenių rūmai dėl rinkimų skelbimo balsuos trečiadienį.
Th.May teigimu, nepaskelbus pirmalaikių rinkimų „žaidimai tęstųsi“. Ji paragino opozicines partijas pritarti pirmalaikiam balsavimui ir leisti „spręsti žmonėms“.
Liberalai demokratai nesnaudžia
Th.May ir, regis, visos Konservatorių partijos vadovybės sprendimas dėl pirmalaikių rinkimų buvo netikėtas – ir dėl to, kad ši politikė anksčiau tikino, jog toks balsavimas neplanuojamas.
Iškart po pernykščio referendumo, prieš pat užimdama vyriausybės vadovo postą, Th.May teigė, kad jai einant premjero pareigas išankstinių rinkimų nebus – ji konkrečiai atmetė tokią galimybę savo kalboje birželio 30 dieną.
Th.May pernai rugsėjį: „Neskelbsiu pirmalaikių rinkimų. Esu aiškiai sakiusi, kad manau, jog mums reikia stabilumo ir laiko susitvarkyti su problemomis, o tada paskelbti rinkimus 2020 metais.“
Tuomet jau rugsėjį, duodama interviu laidoje „Andrew Marr Show“, Th.May tvirtino, kad Jungtinei Karalystei reikalingas „stabilumo laikotarpis“ po netikėtų referendumo rezultatų.
„Neskelbsiu pirmalaikių rinkimų. Esu aiškiai sakiusi, kad manau, jog mums reikia stabilumo ir laiko susitvarkyti su problemomis, o tada paskelbti rinkimus 2020 metais“, – tada kalbėjo vyriausybės vadovė.
Tokią pat žinią ji skelbė ir savo kalėdiniame sveikinime. Pastebima, kad dar praėjusį mėnesį Dauning Stritas teigė, jog pirmalaikių rinkimų nebus. Tiesa, antradienį Th.May pripažino dėl balsavimo apsisprendusi tik neseniai.
Po tokio sprendimo įmanoma gūžčioti pečiais – nors Th.May apkaltino kitas partijas „žaidžiant žaidimus“, jos konservatoriai turi absoliučią daugumą, todėl opozicijos priešinimasis priimamiems sprendimams jokios įtakos neturi.
Kita vertus, matyt, tikimasi dar didesnės daugumos, o ji įmanoma, nes opoziciniai leiboristai iki šiol smarkiai susiskaldę tiek dėl požiūrio į „Brexit“, tiek dėl savo lyderio, prieštaringai vertinamo Jeremy Corbyno.
O liberalų demokratų, kurie pasisako prieš „Brexit“, lyderis Timas Farronas nesnaudė. Jis iškart kreipėsi į rinkėjus: „Šie rinkimai yra jūsų šansas pakeisti kryptį, kuria žengia mūsų šalis.“
„Jei norite išvengti pragaištingo kieto „Brexit“, jei norite, kad Britanija išliktų Bendrojoje rinkoje, jei norite atviros, tolerantiškos ir vieningos Britanijos – tai yra jūsų galimybė. Tik liberalai demokratai gali užkirsti kelią konservatorių daugumai“, – pareiškė T.Farronas.
Smarkiai lenkia populiarumu
Kelios apklausos Velykų savaitgalį parodė, kad Konservatorių partija populiarumu smarkiai lenkia pagrindinę opozicinę Leiboristų partiją.
Konservatorius palaiko 38–46 proc. respondentų, o leiboristus – 23–29 proc., rodė „YouGov“, „ComRes“ ir „Opinium“ atliktos apklausos.
Toks pirmavimas paskatino daug įtakingų konservatorių pareikalauti rinkimų, ypač turint omenyje, kad ministrei pirmininkei reikės tvirtos daugumos parlamente jai derantis dėl Jungtinės Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos.
Konservatoriai nuo ankstesnių, 2015 metais vykusių rinkimų turi vos 17 vietų daugumą, o kai kurie jų parlamentarai yra užsiminę, kad dėl svarbių „Brexit“ aspektų gali balsuoti prieš vyriausybės poziciją.
ES lyderiai, išskyrus Th.May, per viršūnių susitikimą balandžio 29 dieną turi susitarti dėl derybų Jungtinės Karalystės išstojimo klausimu strategijos.
Pačios derybos turėtų prasidėti anksčiausiai gegužę ar birželį. Europos Komisija yra sakiusi, jog nori, kad derybos būtų užbaigtos vėliausiai 2018 metų spalį. Jungtinė Karalystė išstotų tikriausiai 2019 metais.
Opozicijos palaikymas
Leiboristų partijos lyderis J.Corbynas pritarė Th.May pasiūlymui surengti pirmalaikius rinkimus.
„Sveikinu ministrės pirmininkės sprendimą suteikti Britanijos žmonėms galimybę balsuoti už vyriausybę, kuriai daugumos interesai bus pirmoje vietoje“, – pareiškė jis.
J.Corbynas su leiboristų kairiojo sparno parama 2015 metų rugsėjį, partijai pralaimėjus visuotinius rinkimus, buvo išrinktas jos lyderiu.
67 metų socialistą veteraną J.Corbyną remia eiliniai kairiojo sparno nariai, bet dauguma labiau centre esančių partijos parlamentarų jam nepritaria ir sako, kad jo vadovaujama partija nepatinka viduriniajai klasei.
Į klausimą, kas, jų nuomone, būtų geriausias ministras pirmininkas, 50 proc. „YouGov“ apklausos dalyvių atsakė „Theresa May“ ir tik 14 proc. – „Jeremy Corbynas“.
Th.May asmenybė, priešingai, visad buvo populiari ir apklausos rodė pritarimą tam, kaip ji vadovauja pasirengimui „Brexit“ deryboms.
Į klausimą, kas, jų nuomone, būtų geriausias ministras pirmininkas, 50 proc. „YouGov“ apklausos dalyvių atsakė „Theresa May“ ir tik 14 proc. – „Jeremy Corbynas“.
Th.May į valdžią atėjo 2016 metų liepą, jos pirmtakui Davidui Cameronui atsistatydinus, kai Britanijos žmonės per birželį vykusį referendumą nubalsavo už „Brexit“. Ankstesnis vyriausybės vadovas agitavo už Britanijos pasilikimą Europos Sąjungoje.
60-metė Th.May, vikaro duktė, yra antroji britų ministrė pirmininkė po Margaret Thatcher ir daug komentatorių teikė palyginimus su tvirtu „Geležinės ledi“ pasiryžimu.
T.May dirbo finansų srityje, įskaitant darbą Anglijos banke, o 1997 metais Meidenhede netoli Londono buvo išrinkta į parlamentą.
2002 metais kaip Konservatorių partijos pirmininkė ji sukėlė bangų užsiminusi, kad „toriai“ yra laikomi „bjauria partija“ ir turi pertvarkyti savo įvaizdį. Tai jie ir darė vadovaujant D.Cameronui.
Kai konservatoriai laimėjo 2010 metų visuotinius rinkimus, Th.May buvo paskirta vidaus reikalų sekretore. Tai sunkiausias darbas vyriausybėje, sužlugdęs visą virtinę politinių karjerų.
