Tačiau kaip apskritai nutiko, kad šalis skilo į du maždaug vienodo dydžio blokus? 15min atsako į dažniausiai užduodamus su referendumu susijusius klausimus.
Dėl ko balsuos Jungtinė Karalystė?
Referendumo metu balso teisę turinčių piliečių bus klausiama, ar valstybė turėtų „likti Europos Sąjungos nare“, ar „palikti Europos Sąjungą“.
Kaip pasitraukimas iš ES atrodytų teisiškai?
Šalies pasitraukimo iš ES procedūra apibrėžta bloko sutartimis.
2009 metų Lisabonos sutarties 50-asis straipsnis numato, kad „bet kuri valstybė narė gali nuspręsti pasitraukti iš Sąjungos pagal savo konstitucines nuostatas“.
Jungtinės Karalystės (JK) ministras pirmininkas Davidas Cameronas sakė, kad jei britai kitą mėnesį nubalsuos už pasitraukimą iš ES, jo vyriausybė, vadovaudamasi Lisabonos sutarties 50-uoju straipsniu, iškart pradės derybų procesą dėl išstojimo.
Derybų procesas pagal tą patį 50-ąjį straipsnį turėtų trukti dvejus metus, tačiau šalių sutarimu galėtų būti pratęstas.
Galutiniam susitarimui, kad jį patvirtintų Europos Parlamentas, būtų reikalingas Europos Sąjungos Tarybos kvalifikuotos daugumos pritarimas.
JK vyriausybė vasarį paskelbtoje ataskaitoje įspėjo, kad visiems klausimams išspręsti gali prireikti iki 10 metų.
„Gali būti, kad reikėtų ilgo laikotarpio derybų keliu susitarti dėl: pirma – mūsų pasitraukimo iš ES, antra – dėl būsimų santykių su ES, trečia – dėl mūsų prekybos susitarimų su ES nepriklausančiomis valstybėmis, tokiomis sąlygomis, kurios būtų priimtinos Jungtinei Karalystei“ – rašoma ataskaitoje.
Kodėl referendumas rengiamas būtent dabar?
Konservatorių partija narystės ES klausimu buvo susiskaldžiusi ilgus metus. Nors dauguma konservatorių palaikė buvimą Sąjungoje, dalis partijos dar nuo Margaret Thatcher valdymo laikų (XX a. devinto dešimtmečio) aktyviai reikalavo, kad valstybė paliktų ES. Ši dalis XX a. pabaigoje – XXI a. pradžioje išaugo.
Siekdamas išvengti susiskaldymo savo partijoje ir norėdamas sustabdyti antieuropietiškos Jungtinės Karalystės Nepriklausomybės partijos populiarumo kilimą, 2013 m. sausį D.Cameronas pažadėjo, kad jei jis bus išrinktas ministru pirmininku, iki 2017 m. pabaigos bus surengtas referendumas dėl narystės ES. „Laikas britų tautai išreikšti savo nuomonę. Laikas išspręsti Europos klausimą britų politikoje“, – pasakė D.Cameronas.
Beveik pusė konservatorių partijos atstovų Jungtinės Karalystės parlamente, įskaitant šešis ministrus, dabar pasisako už bloko palikimą.
Kokie yra pagrindiniai išstojimo iš ES šalininkų argumentai?
Žmonės, pasisakantys už išstojimą iš ES, teigia, kad Europos Sąjunga per pastaruosius keliasdešimt metų labai pasikeitė, o jos biurokratija aprėpia vis naujas sritis, atimdama iš valstybių narių suverenumą ir galimybę lemti savo likimą
„Brexit“ šalininkai tiki, kad Jungtinei Karalystei ES neleidžia pasiekti viso savo potencialo, kad ji apkrauna verslą pernelyg dideliu būtinų laikytis teisės aktų kiekiu. Taip pat jie teigia, kad Jungtinė Karalystė kasmet būdama Sąjungos nare į jos biudžetą sumoka milijardus svarų, o gauna už tai mažai.
Taip pat jie dažnai nori, kad Jungtinė Karalystė atgautų savo sienų kontrolę ir kad būtų sumažintas imigrantų, atvykstančių dirbti, skaičius. Būnant ES, tiki jie, to pasiekti neįmanoma: laisvo judėjimo principas, leidžiantis bet kuriam ES šalies piliečiui laisvai vykti į bet kurią ES valstybę, yra vienas kertinių ES principų.
Galiausiai daugelis išstojimo iš ES šalininkų mano, kad Europos integracija kenkia Jungtinei Karalystei kaip valstybei. Jie pasisako prieš tai, ką laiko nuosekliu ėjimu „Jungtinių Europos Valstijų“ link.
Kokie yra pagrindiniai pasilikimo ES šalininkų argumentai?
Asmenys, pasisakantys už pasilikimą, teigia, kad Jungtinė Karalystė turi būti didelio šalių su panašiomis vertybėmis bloko dalimi, nes tik tuomet ji išliks išties įtakinga ir galės jaustis saugi. Be to, jie pabrėžia, kad išstojimas iš ES kainuotų labai daug.
Pasak pasilikimo ES šalininkų, Jungtinė Karalystė iš buvimo Sąjungoje gauna daug naudos – parduoti prekes kitose ES šalyse dėl to daug lengviau. Taip pat daugelis jų teigia, kad imigrantai atneša naudos šalies ekonomikai ir jų darbo dėka yra apmokama daugelis šalies viešųjų paslaugų. Be to, pasilikimo ES šalininkai mano, kad Jungtinės Karalystės statusas pasaulyje įvykus „Brexit“ nukentėtų ir kad buvimas 28 valstybių klubo nare suteikia šaliai garantijas, kurių ji neturėtų būdama viena.
Kas pasisako už tai, kad Jungtinė Karalystė liktų ES, ir kas – už tai, kad ji pasitrauktų?
Kampanija už Jungtinės Karalystės pasilikimą ES vadinasi „Britain Stronger in Europe“. Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Davidas Cameronas yra pasilikimo ES stovyklos lyderis, ir jis, tikėtina, turėtų atsistatydinti, jei jo stovykla pralaimėtų. Likimą ES palaiko daugelis konservatorių vyriausybės, kuriai jis vadovauja, ministrų, didžioji dalis Leiboristų partijos, įskaitant jos vadovą Jeremy Corbyną, Liberalų-demokratų partija ir Škotų nacionalinė partija.
Daugelis nepriklausomų ekonomistų ir didžiojo verslo atstovų pasisako už Jungtinės Karalystės likimą ES. JAV prezidentas Barackas Obama, Vokietijos kanclerė Angela Merkel ir Kinijos prezidentas Xi Jinpingas taip pat išreiškė paramą Jungtinės Karalystės pasilikimui.
Kampanija už Jungtinės Karalystės išstojimą iš ES vadinasi „Vote Leave“. Labiausiai pastebimi šios stovyklos atstovai – buvęs Londono meras Borisas Johnsonas ir teisingumo ministras Michaelas Gove. Beveik pusė Parlamento narių, priklausančių konservatorių partijai, pasisako už išstojimą iš ES. Tai palaiko ir Jungtinės Karalystės Nepriklausomybės partija bei jos lyderis Nigelis Farage'as: tiesa, jie kampaniją vykdo atskirai nuo konservatorių. Taip pat išstojimą palaiko kai kurie Leiboristų partijos atstovai bei tokios organizacijos kaip „Farmers for Britain“, „Muslims for Britain“ bei homoseksualų organizacija „Out and Proud“.
Ką sako apklausų rezultatai?
Kol kas jie sako nedaug. „The Economist“ duomenimis, visą gegužę rengtų apklausų rezultatai rodė, kad likimo ES šalininkų ir priešininkų Jungtinėje Karalystėje yra maždaug tiek pat – apie 40 proc. – o dar beveik 20 proc. apklaustųjų teigė nežinantys, kaip balsuos. Būtent asmenų, kurie apsispręs paskutinėmis akimirkomis, balsai vykstant tokioms įtemptoms lenktynėms gali nulemti referendumo baigtį.
Panašius duomenis rodo ir tyrimų projekto „What UK Thinks“ duomenys. Apibendrinantys šešių pastarųjų Jungtinėje Karalystėje vykdytų visuomenės apklausų duomenis rezultatai rodo, kad, atmetus neapsisprendusių piliečių balsus, už likimą Sąjungoje ir už pasitraukimą iš Sąjungos žada balsuoti po tiek pat – po 50 proc. rinkėjų.
Lažybų kontoros prognozuoja, kad Jungtinė Karalystė liks ES nare. Anot lažybų bendrovės „Betfair“, tikimybė, kad Jungtinė Karalystė paliks bloką, siekia 22 proc., o tikimybė, kad ji liks ES nare – 78 proc. (birželio 20 d. duomenimis).
Lažybininkų teigimu, „Brexit“ būtų didelis žingsnis į nežinomybę, ir tikėtina, kad Jungtinės Karalystės rinkėjai visgi galiausiai pasirinks saugesnį variantą. Visgi prieš Britanijos parlamento narės Jo Cox nužudymą tikimybė, kad Jungtinė Karalystė paliks ES, buvo pasiekusi net 40 proc.
Kaip seniai Jungtinė Karalystė yra ES narė?
Prie ES pirmtakės Europos Ekonominės Bendrijos (EEB), įkurtos 1957 m., Jungtinė Karalystė iš pradžių nenorėjo jungtis, bijodama prarasti savo įtaką ir dalį suvereniteto.
Tačiau EEB šalių iš bendradarbiavimo gaunama ekonominė nauda pakeitė šalies valdžios nuomonę. Jungtinė Karalystė prie EEB bandė prisijungti 1963 ir 1967 m., tačiau abu kartus Prancūzijos prezidentas Charles'is de Gaulle'is vetavo britų norus. Galiausiai Jungtinė Karalystė prie EEB prisijungė 1973 m.
1975 m. Jungtinės Karalystės piliečiai balsavo panašiame į dabartinį referendume, ar turėtų likti Europos Sąjungoje. Daugiau negu 67 proc. balsavo už pasilikimą.
Kas įvyks, jei referendumo metu britai ištars „taip“ išstojimui?
Jei britai balsuos už išstojimą iš ES, vyks pradinės dvejų metų derybos su Europos Sąjunga dėl išstojimo sąlygų, ir vargu ar jose abiem pusėms priimtiną sprendimą rasti bus lengva.
Derybos lems, kokie Jungtinės Karalystės santykiai su ES bus ateityje. Esminis klausimas – ar Jungtinė Karalystė liks Europos Sąjungos bendrosios rinkos dalimi. Jei ji norės išstodama iš ES ir toliau su Sąjungos šalimis prekiauti be muitų, spėjama, kad Briuselis už tai pareikalaus labai didelės kainos. Taip jis siektų atgrasinti kitas valstybes nares nuo išstojimo.
Paprasčiausia ir dažniausiai minima galimybė JK būtų po „Brexit“ prisijungti prie Islandijos bei Norvegijos ir tapti Europos ekonominės erdvės (EEE), kuri užtikrintų prieigą prie bendrosios rinkos, nare.
Tačiau tokiu atveju Londonui tektų toliau paklusti ES taisyklėms, nors jis nebeturėtų jokios įtakos jų formavimui, ir jam tektų toliau mokėti pinigus Briuseliui.
Šveicariškasis modelis yra dar vienas populiarus „Brexit“ šalininkų stovyklos siūlomas variantas. Tarp kitų variantų yra galimybė pasirašyti su ES susitarimą dėl laisvosios prekybos ar muitų sąjungos, panašų į tą, kokį ES yra pasirašiusi su Turkija. Jei to nepavyktų padaryti, JK galėtų būti tiesiog ES prekybos partnere, kaip Jungtinės Valstijos ar Kinija.
Be to, įvykus „Brexit“ Škotijoje galėtų įvykti dar vienas referendumas dėl nepriklausomybės. Šį regioną valdantys nacionalistai įspėjo, kad jei JK kitą mėnesį nubalsuos už išstojimą iš Bendrijos, škotai, dauguma kurių yra proeuropietiškų pažiūrų, gali vėl organizuoti plebiscitą dėl nepriklausomybės, siekdami per dvejus metus pasitraukti iš Jungtinės Karalystės.
Kokią įtaką „Brexit“ padarytų Jungtinės Karalystės ekonomikai?
Tai priklausytų nuo susiderėtų išstojimo sąlygų. Jeigu derybomis būtų pasiekta, kad Jungtinė Karalystė ir toliau išlieka bendroje ekonominėje erdvėje su ES bei prekiauja be muitų, įtaka turbūt nebūtų labai didelė. Tačiau tokiu atveju ES turbūt reikalautų, kad Jungtinė Karalystė garantuotų judėjimo ir darbo laisvę ES piliečiams savo šalyje. O būtent tai yra viena pagrindinių priežasčių, dėl ko daugelis išstojimo šalininkų nori palikti Sąjungą.
Daugelis ekonomistų sako, kad išėjimas iš ES sulėtintų valstybės ekonomikos augimą, susilpnintų svarą ir sukeltų daug sunkumų Londono Sičiui, Jungtinės Karalystės finansų centrui. Netgi ekonomistai, kurie pritaria išstojimui, sutinka, kad trumpalaikėje bei vidutinio laikotarpio perspektyvoje ekonomikos augimui būtų padarytas poveikis. Tačiau jie teigia, kad ilgalaikėje perspektyvoje, iki 2030 m., išstojimas atneštų daugiau naudos negu žalos.
